Štai ir praėjo 20 metų nuo pirmojo sėkmingo klonavimo panaudojant sudėtingą technologiją. Tą kartą Roslino institute Edinburgo universitete, po daugybės nesėkmingų bandymų buvo klonuota garsioji avis Dolly.

Iki to laiko žinduoliai buvo klonuojami gana primityviu būdu – dirbtinai padalijant besiformuojantį embrioną. O Dolly atvejis visai kitoks. Buvo paimta somatinė, t.y. kūno (šiuo atveju buvo paimta pieno liaukos ląstelė), o ne lytinė ląstelė, ir į ją įterptas norimo klonuoti gyvūno ląstelės branduolys, kuris savyje ir talpina genetinę informaciją, lemiančią specifinius organizmo požymius.

Tačiau išgarsėjo tik avis Dolly, nors po jos, taikant tą pačią technologiją, dar sėkmingai buvo klonuota daugybė skirtingų gyvūnų rūšių. Kokie gi gyvūnai tai buvo?

Kiaulės

Vienos pirmųjų po avių buvo klonuotos kiaulės. 2000 metais, kompanija dirbusi kartu su Roslino instituto mokslininkais sėkmingai klonavo paršelius, kuriems davė Millės, Christos, Carrelės, Dotcomo ir Alexio vardus. Rezultatai buvo publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature“.

Katės

Dar po metų amerikiečiai, nenorėdami atsilikti naujoje tyrimų srityje, klonavo kates. Eksperimentą koordinavo Teksaso A&M universiteto mokslininkai. Beje, gimusių kačiukų kailio raštai skyrėsi, ir tai įrodymas, kad genetiniai veiksniai lemia ne viską. Rezultatai taip pat publikuoti žurnale „Nature“.

Elniai

Tame pačiame universitete 2003 metais buvo klonuotas ir elnias, gavęs Devio vardą. Genetinė medžiaga jo klonavimui buvo paimta iš kito elnio odos ląstelės. Beje, Devis gyvas dar ir šiandien.

Arkliai

Tai pačiais metais Italijoje buvo klonuotas arklys. Šis eksperimentas buvo ypatingas tuo, jog ląstelės branduolys buvo paimtas iš tos pačios patelės, kuri vėliau ir išnešiojo vaisių. Kitaip tariant, motina pagimdė savo pačios kloną. Tokiu būdu buvo išsklaidytos abejonės dėl imuninio nesuderinamumo tarp genetiškai tapačių motinos ir jos vaisiaus, kas ilgą laiką buvo svarstoma teoriniame lygmenyje.

Šunys

Pirmą kartą šuo buvo klonuotas 2005 metais Pietų Korėjoje ir gavo Snupio vardą. Pastebėtina, kad klonuoti šunis sekėsi ypač sunkiai. Snupis buvo klonuotas po 1095 nesėkmingų bandymų.

Pelės

2008 Japonijos mokslininkai paskelbė klonavę peles. Maža to – iš ląstelių, kurios buvo užšaldytos 16 metų. Atšildytos ląstelės, žinoma, buvo žuvusios, tačiau jų genetine medžiaga buvo įmanoma pasinaudoti. Šis tyrimas pirmą kartą įrodė, jog praktiškai įmanoma „prikelti“ ir gyvūnus, kurių jau nėra gyvų, jei tik buvo išsaugota jų audinių.

Laukinės ožkos

2009 metais Ispanijos, Prancūzijos ir Belgijos mokslininkų komanda, pasinaudoję nuo 1999 metų išsaugota genetine medžiaga, klonavo išnykusią laukinę ožką (Pyrenean ibex). Deja, ji gimusi išgyveno tik kelias minutes, ir mirė dėl plaučių defektų, tačiau tyrimas unikalus tuo, kad įrodė, jog įmanoma klonuoti ir išnykusius gyvūnus.

Pilkieji vilkai

Pietų Korėjoje 2005 metais mokslininkai klonavo nykstančius pilkuosius vilkus. Įdomu tai, kad kiaušinėliai buvo paimti iš šunų, nes iš vilkų jų gauti buvo per daug sudėtinga. Atitinkamai surogatinėmis motinomis taip pat buvo pasirinktos kalės.