Per lauką riedantis traktorius iš tikrųjų yra per internetą valdomas supermodernus piktžolių naikinimo įrenginys.
Važiuojant spragsi jo lazeriai, kurie spirgina ką tik išdygusias piktžoles, bet naudingų augalų neliečia, nes juos atpažįsta galingas įrenginio kompiuteris.
„Yra atpažinimo kamera, dvi taikymosi kameros, taip pat lazeriai gale, o tada LED šviesos aplinkui, kad galėtume dirbti 24 valandas per parą. O kiekvieno modulio, kuris yra čia, viduje dirba po dvi „Nvidia“ plokštes“, – aiškino „Carbon Robotics“ atstovas Brianas Ballardas.
Lazerinį ravėjimo įrenginį gamina „Carbon Robotics“. Tokie ravėjimo robotai kainuoja nuo 500 tūkst. iki pusantro milijono dolerių, priklausomai nuo dydžio. Šiuo atveju jie dirba prieskoninių kalendrų lauke.
„Prie kalendros po lazerio naikinimo galima įžiūrėti mažytę piktžolę, kuri buvo sudygusi“, – pasakojo B. Ballardas.
Lazeriniai ravėjimo aparatai ne tik veiksmingai naikina piktžoles, bet ir didina pasėlių derlingumą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Bandėme su špinatais ir žirniais ir, naudojant „LaserWeeder“, derlius padidėjo iki 30 procentų. Kodėl? Nes nenaudojome jokių herbicidų, kurie galėtų pakenkti pasėliams“, – teigė Rutgerso universiteto botanikas Thierry Besançonas.
Kitas svarbus šios nepigios technikos privalumas – ūkiams reikia mažiau darbo jėgos.
„Viena iš problemų, su kuria susiduriame šiomis dienomis, tai, kad mūsų darbuotojai sensta, be to, jų sunkiau rasti dėl imigracijos apribojimų ir tai daro įtaką mums, daro įtaką žemės ūkio pramonei. Taip pat ir todėl, kad, taip, nėra smagu visą dieną ravėti piktžoles laukuose“, – komentavo T. Besançonas.
Sugriežtėjusi imigracijos kontrolė virto gana rimta Amerikos ūkininkų problema. Vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį iš laukų dingo daugiau nei milijonas darbininkų imigrantų.
(be temos)