Beveik 80 proc. Baltijos šalių gyventojų nesirūpina duomenų saugumu internete | Diena.lt

BEVEIK 80 PROC. BALTIJOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ NESIRŪPINA DUOMENŲ SAUGUMU INTERNETE

  • 1

Kiekvieną dieną tūkstančiai Lietuvos gyventojų kompiuteryje ar išmaniajame telefone jungiasi prie elektroninės bankininkystės, saugo verslo ir asmeninius duomenis įrenginiuose ar duomenų saugyklose, naudojasi dešimtimis programėlių.

Tačiau tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu kibernetinėje erdvėje.

Technologijų kompanijos užsakymu atlikta apklausa apie kibernetinį ir mobiliųjų įrenginių saugumą parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių gyventojai turi per mažai informacijos apie galimus kibernetinius pavojus arba mano, kad jiems negresia susidurti su asmeninių duomenų vagystėmis.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių gyventojai ne tik mažai rūpinasi savo saugumu skaitmeninėje erdvėje, bet 60 proc. jų nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta. Taip pat, net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais“, – sakė Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys sakė, kad nors per 2018 m. Lietuvoje kibernetinių incidentų buvo registruota 3 proc. mažiau nei 2017 m., kibernetinio saugumo požiūriu tiek praėjusiais metais, tiek šiais Lietuvoje buvo gausu įvykių.

„Praėjusiais metais Lietuvoje registravome 53 183 kibernetinius incidentus, tai yra daugiau nei 1000 atakų per savaitę. Nors bendra kibernetinių incidentų statistika rodo nedidelį registruotų incidentų sumažėjimą, tačiau kibernetiniai incidentai tapo labiau sudėtingesni ir kompleksiškesni“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo NKSC vadovas.

Pasak ekspertų, kibernetinio saugumo rizikos vis labiau didės, jų pasekmės turės vis didesnį poveikį, o kibernetinių nusikaltimų sukeliami nuostoliai augs. Remiantis amerikiečių kompanijos „Juniper research“1 duomenimis, kibernetinių atakų nuostoliai 2019 m. viršys 2 trilijonus dolerių.

Dr. R. Rainys pažymėjo, kad praėjusiais metais išaugo kibernetinių atakų skaičius nutaikytas į valstybinio sektoriaus institucijas.

„Nemaža dalis visos kenkėjiškos kibernetinės veiklos yra nukreipta į viešąjį sektorių. Tai reiškia, kad yra nusitaikoma į Lietuvos energetikos, finansų, saugumo politikos, užsienio reikalų sektorius. Kitas svarbus dalykas, ką mes pažymėjome ir savo ataskaitoje – daugiau, kaip pusė Lietuvos svetainių yra pažeidžiamos“, – pabrėžė dr. R. Rainys.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

„Mūsų tyrimas parodė, kad lietuviai gana mažai įsigilinę į duomenų saugumo temą. Beveik pusė respondentų per pastaruosius 6 mėnesius teigia neskaitę nė vieno straipsnio, nematę nė vienos televizijos laidos ar negirdėję nė vienos radijo laidos apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, jog ne visada įvertiname su šia tema susijusias grėsmes. Palyginimui, viena apklausa yra parodžiusi, kad amerikiečiai labiau bijo kibernetinių atakų nei fizinių išpuolių, įskaitant terorizmą, smurtinę mirtį ar seksualinį priekabiavimą“, – situaciją komentavo V. Bielinis.

Pasak V. Bielinio, silpnoji grandis siekiant apsisaugoti nuo tokių incidentų, yra žmonės.

„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – kalbėjo ekspertas.

V. Bielinis priminė, kad reikėtų toliau ir intensyviau inicijuoti visuomenės švietimo projektus, aktyviau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus. Taip pat išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką vartotojo telefono duomenų apsaugą, turėtų iš anksto įrenginius aprūpinti specialiais saugumo sprendimais. Todėl vartotojai ketindami įsigyti naują išmanųjį telefoną turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą. O ką galime padaryti mes patys?

„Manau, visi žinome pagrindines taisykles, kaip geriausiai apsaugoti savo mobilųjį telefoną ir kitus įrenginius. Tai reguliarus programinės įrangos atnaujinimas, stipraus lygio slaptažodžiai ir reguliarus jų keitimas. Taip pat nesisiųskite programėlių iš nepatikimų šaltinių, gavę neaiškų elektroninį laišką ar žinutę – ištrinkite. Tai patys paprasčiausi veiksmai, kuriais galite apsaugoti savo duomenis ir informaciją“, – patarimais dalinosi V. Bielinis.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

ismanus

sukurtas ne tam ,kad jus visur narsytumet nesakami ju gamintojai ismanus sukure jusu sekimui, jis reikalauja butinu slapuku ,kuriu ne jum ,o jiem reikia, turit leist jiems ziureti jusu nuotrauku albumus,telefonu knygas,viska ,trumpai: jie viska mato ka jus turit ismaniam kur keliaujat internete ka rasot jie zino net ta ,ko jus net neisivaizduojat .

SUSIJUSIOS NAUJIENOS