Nors, kitaip nei dviejų pirmesnių bandomųjų skrydžių metu, viršutinioji raketos pakopa kosmosą pasiekė, grįždama į Žemės atmosferą ji subyrėjo.

„Tarytum bandomasis skrydis savaime nebuvo jaudinantis įvykis, „Starship“ patyrė greitą ir neplanuotą dekonstrukciją, – platformoje „X“ rašė raketų „Starship“ operatorė E. Musko kompanija „SpaceX“. – Mūsų komandos tęs duomenų peržiūrą ir mėgins parengti kitą bandomąjį skrydį.“

Skrydžio metu į kosmosą buvo numatyta paleisti palydovų, tačiau tai neįvyko.

Pirmąsyk dar kartą panaudota apatinioji raketos „Starship“ pakopa

Šio bandomojo skrydžio metu buvo pirmą sykį dar kartą panaudota viename iš pirmesnių bandomųjų skrydžių dalyvavusi apatinioji raketos pakopa, tačiau nusileisti jai nepavyko.

Kompanijos „SpaceX“ įkūrėjas E. Muskas jam priklausančioje platformoje „X“ rašė, kad bandymas vis tiek buvo „žymiai geresnis nei paskutinis skrydis!“

Jo teigimu, yra „daugybė gerų duomenų, kuriuos bus galima peržiūrėti“.

Kiti trys bandomieji skrydžiai turėtų įvykti su mažesnėmis pertraukomis – maždaug kas tris ar keturias savaites, paaiškino E. Muskas.

Pirmasis raketų sistemos „Starship“ bandymas įvyko 2023 m. balandį, jo metu raketa vos po kelių minučių susprogo. Kitų bandymų metu viršutinioji pakopa pasiekė kosmosą ir net valdomu būdu nusileido Indijos vandenyne.

Raketa – aukštesnė nei Laisvės statula

Raketą „Starship“ sudaro dvi po paleidimo atsiskiriančios dalys – maždaug 70 metrų ilgio nešančioji dalis „Super Heavy“ ir maždaug 50 metrų ilgio viršutinioji pakopa, taip pat vadinama „Starship“. Bendras šios sistemos aukštis yra didesnis nei Laisvės statulos.

Ir nešančioji raketa, ir pats erdvėlaivis sukurtas taip, kad grįžęs į Žemę galėtų būti panaudotas dar kartą. JAV kosmoso agentūra NASA planuoja raketomis „Starship“ skraidinti astronautus į Mėnulį, na, o pati „SpaceX“ ketina ilgainiui pasiekti patį Marsą.