Kauno technologijos universitete (KTU) surengtos iškilmingos pirmojo Lietuvos palydovo išlydėtuvės į JAV. Iš ten mūsų gaminys bus iškeltas į kosmosą.

Privalo būti sterilus

Prieš išvežant palydovą „LituanicaSAT-1“ mokslininkai jį dar kartą kruopščiai apžiūrėjo ir patikrino visas funkcijas. Surengtose išlydėtuvėse mokslininkai integravo paskutinį simbolinį komponentą – titano plokštelę.

Pasak KTU rektoriaus Petro Baršausko, renginyje daug kas galėjo rankose palaikyti palydovą, tačiau po to jis buvo nuvalytas ir sterilizuotas.

Ši procedūra bus pakartota ir JAV. Be to, ten bus atliekami specialūs mechaniniai ir cheminiai testai, patvirtinantys, kad palydovas ir jo komponentai nekelia jokio pavojaus Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems žmonėms.

„Tačiau mūsų garbės reikalas pateikti tokios būklės palydovą, kad specialistams JAV jo sterilizavimas būtų tik formalumas“, – aiškino P.Baršauskas.

Ryšio priemonėmis bus perduoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso. Pirmą kartą Lietuvoje buvo sukurta ir visa palydovo misijos palaikymui reikalinga antžeminė infrastruktūra.

Skrydis svarbus ir pasauliui

Lietuviško palydovo skrydis turi ne tik simbolinę reikšme. Skrydžio metu bus atlikta daug mokslinių eksperimentų, labai svarbių būsimų mažųjų palydovų gamybai. Iki šiol į kosmosą iškelti mažieji objektai galėjo tik nevaldomai vartaliotis. Įdiegus vadinamąją pjezo reakcijų įranga padėtis pasikeis. Per mažuosius palydovus bus galima perduoti įvairią informaciją kaip ir per didelius palydovus.

Anot KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekano Andriaus Vilkausko, bus tiriama, kokie yra temperatūros svyravimai „LituanicaSAT-1“ viduje, kaip veikia operacinė valdymo sistema, įvairūs kiti būsimo palydovų valdymui svarbūs parametrai kosmose.

„Sukaupta informacija leis pagaminti mažą palydovą, kuris galės turėti panašias funkcijas kaip ir didžiuosiuose palydovuose. Tokių mažų palydovų, kurie būtų kraipomi erdvėje žemės atžvilgiu pagal poreikį dar nebuvo paleista“, – teigė A.Vilkauskas.

Sėkminga eksperimento baigtis atvertų dideles galimybes viso pasaulio valstybių mažųjų palydovų programoms. Pirmąjį valdomą mažąjį palydovą tikimasi paleisti 2015 m. „LituanicaSAT-1“ aplink mūsų planetą skries maždaug iki pusantrų arba pustrečių metų, paskui sudegs atmosferoje.

Įkvėpė jaunimą

Iš Lietuvos į JAV palydovas iškeliavo per siuntų įmonę. Šią savaitę jį jau galės apžiūrėti Jungtinių Valstijų specialistai. Į kosmosą palydovas bus išskraidintas gruodžio 8 d. Teigiama, kad JAV biudžeto krizė ir sutrikusi Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) veikla nesutrukdys suplanuotam „LituanicaSAT-1“ skrydžiui.

„Šis projektas buvo labai didelis iššūkis mūsų mokslininkams, – sakė P.Baršauskas. – Šiame projekte nebuvo galima padaryti jokių klaidų, kad sėkmingai gautume palydovo signalą žemėje.“

KTU rektorius taip pat akcentavo, kad šis projektas labai įkvėpė atsidėti mokslui studentus. „Po tokios nuostabios patirties jie visam gyvenimui pamilo mokslą“, – įsitikinęs mokslininkas.

Skraidins Baltijos aukso

Palydove įmontuotas ir į kosmosą pakils pirmasis lietuviško gintaro gabalėlis. Taip pat įmontuota ir plokštė. Joje išgraviruotas legendinio „Lituanikos“ skrydžio autorių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno testamente įrašytas palinkėjimas: „Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!“.

Šie lakūnų testamento žodžiai „LituanicaSAT-1“ plokštelei parinkti dėl to, kad palydovo skrydis bus dedikuojamas šiais metais pažymėto S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80 metų jubiliejui. Projektas taip ir pavadintas „Misija Lituanica 80“.