Išmanieji namai: patogumas ar pavojus jūsų privatumui? Pereiti į pagrindinį turinį

Išmanieji namai: patogumas ar pavojus jūsų privatumui?

2025-05-29 17:03
LNK inf.

Išmanieji namų valdikliai: robotas dulkių siurblys, kalbantis šaldytuvas bei balso asistentai. „Alexa, įjunk šviesą“, „Google, koks rytoj oras?“, „Siri, primink man nupirkti pieno“ – kadaise tai atrodė kaip fantastinis filmas, o dabar – realybė. Tačiau kiek ši išmani realybė patogi, o kiek – renkanti duomenis ir pavojinga dėl privatumo?

Išmanieji namai: patogumas ar pavojus jūsų privatumui?
Išmanieji namai: patogumas ar pavojus jūsų privatumui? / Freepik.com

Apie tai į kokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį naudojantis išmaniaisiais prietaisais papasakojo „TGS Baltic“ teisininkas Mindaugas Civilka.

– Išmanūs, kalbantys prietaisai – kaip jie keičia mūsų buitį?

– Iš tiesų, gyvenimą pakeitė labai smarkiai. Bandžiau paskaičiuoti, kiek namuose turime išmaniųjų įrenginių, kurie vienaip ar kitaip bendrauja su mumis – ir, kas įdomiausia, kartais net mus pašnipinėja. Pamečiau skaičių ties devyniais, neįskaitant televizoriaus, mobilaus telefono ir automobilio.

– Gyvenate robotų pasaulyje?

– Dar nepajungti – šaldytuvas, virdulys ir oro gruzdintuvas. Visi kiti dalykai, daugiau ar mažiau – pajungti. Pirmos vietos pagal duomenų rinkimą aiškiai atitenka telefonui, išmaniajam įrenginiui, televizoriui ir automobiliui. Tikriausiai tai yra 2–3 prietaisai, kuriuos dauguma šeimų vienaip ar kitaip turi. Išmanųjį televizorių ir išmanųjį telefoną, neabejoju, turi dauguma, o išmanųjį automobilį, remiantis tyrimais, apie trečdalis namų ūkių. Tai ir yra pagrindiniai duomenų rinkimo įrankiai. Bet tame yra ir daug privalumų, ir trūkumų. Kaip visur – nėra vien tik gerai ar blogai.

LNK stop kadras.

– Dėl telefonų daugelis turbūt nesistebi – pasikalbi su draugu, ir jau rodo atitinkamas reklamas. Ką tai rodo? Kokių privatumo ir saugumo iššūkių kelia ši realybė? Ko reikėtų labiausiai bijoti?

– Bendro atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo konkretaus įrenginio ir gamintojo. Gal geriau paaiškinsiu per vieną konkretų pavyzdį – „Tesla“. Šis automobilių gamintojas kelia daug visuomenės nuomonių. Ypač po JAV rinkimų – kiekvienas turi savo požiūrį į šį automobilį. Bet viešai pripažįstama, kad „Tesla“ renka nepalyginamai daugiau duomenų nei kiti automobiliai. Labai svarbu atsakyti – kokie tai duomenys, kokiu tikslu jie renkami, kam perduodami, ar vartotojas gali išjungti jų rinkimą. Ir svarbiausia – kas atsitiks, jei duomenų rinkimą išjungsite. Ar automobilis dar užsives? Ar vis dar galėsite jį vairuoti? Ar jis tiesiog taps mažiau išmanus?

– Kokius duomenis renka „Tesla“?

– Renka labai daug duomenų, tačiau jautriausi – lokacijos duomenys ir vaizdo kameros. Vidutiniškai „Teslos“ automobilyje, priklausomai nuo modelio, yra nuo 8 iki 9 kamerų – viena ar dvi vidinės ir 7 išorinės. Taip pat garsas,  infotainment'as, viskas, ką darote su automobiliu: vairavimo įgūdžiai, stabdymo intensyvumas, reakcija. Jautriausi duomenys – infotainment'as, vidinė kamera, garsas, lokacija ir jūsų elgsena prie vairo.

Įdomu tai, kad privatumo politikoje rašoma – jei išjungsite dalijimąsi duomenimis, „Tesla“ jų neperduos į centrą – jie liks automobilyje. Bet yra išimčių, pavyzdžiui, išorinės kameros perduos vaizdą tik gavus sutikimą, bet jei įvyks avarija ar kitas „saugumo įvykis“, kurį pati „Tesla“ apibrėžia, pavyzdžiui, staigesnis stabdymas, tuomet automatiškai bus išsiųstas 30 sekundžių vaizdo įrašas. Anonimizuotas, bet vis tiek siunčiamas „Teslai“.

– O jei kas nors sako – koks skirtumas? Kokia iš to grėsmė?

– Tas pats pasakytina ir apie GPS, bei naršymo duomenis. Didžiausia problema – kad žmonėms tai nerūpi. Daugelis renkasi patogumą ir net nesusimąsto, kas nutiktų, jei tie duomenys kažkur patektų. Pagrindinė grėsmė – ne gamintojui, ne JAV teisėsaugai ar žvalgybai. Didžiausia grėsmė esate jūs patys, nes dažnai pamirštate, kiek daug apie jus žino jūsų įrenginys, o dar dažniau – tą įrenginį atiduodate naudotis kitiems. Pavyzdžiui, jei nuomojate „Teslą“ – kiekvienas nuomininkas palieka labai daug duomenų apie save. Vėliau kitas žmogus mato, kokie įrenginiai buvo prijungti, kur buvo važiuota, kokie mygtukai spaudžiami.

Visas LNK reportažas  – vaizdo įraše:

– Atrodo, turime žengti koja kojon su technologijomis, kad visu 100 proc. išnaudotume jų privalumus. Kur brėžti ribą – kiek suteikti prieigos? Kaip bendrauti su balso asistentais, kad jaustumėmės saugūs ir neiškristume iš gyvenimo ritmo?

– Gamintojai juda ta linkme, kad ilgainiui nebeaptarnaus įrenginių, kurie yra neprijungti. Paprastas pavyzdys – prieš savaitę mano viryklėje kažkas nebeišsijungė. Paskambinau, ir man pasakė: „Jokių problemų – prijunkite prie tinklo, padarysime diagnostiką ir pataisysime.“ Tada paklausiau, ar galiu fiziškai atvežti, atsakė, kad galiu, bet paklausė – ar tikrai noriu fiziškai vežti. Tada supratau, kad nepajungtų įrenginių ilgainiui nebeliks, nes patys, iš principo, gauname naujas funkcijas.

Kiekvienas žmogus ribą turės nusistatyti pats. Faktas, kad tai neišvengiama, bet, manau, kad reikia pažiūrėti į pagrindinius dalykus. Pirma – keisti gamyklinius slaptažodžius. Antra – galbūt išjungti pasirinkimą dalintis duomenimis. Trečia – jeigu yra kamera ir mikrofonas ant televizoriaus, ir niekada nešoki „Just Dance“, veido atpažinimo funkcijos nereikia, tai galima tiesiog užklijuoti kamerą. Kaip sako Markas Zuckerbergas: „Užklijavus ramiau miegu.“

Taip, čia ir dabar efekto nebus – kad kažkas jus pagautų. Bet jūsų duomenų nuosavybė yra labai jautrus dalykas ir ilgainiui gali atsisukti prieš jus visai netikėtais rakursais. Pasiūlyčiau bent trumpai pasiskaityti, kokie duomenys renkami, išjungti nereikalingą dalinimąsi. Visai išjungti nepavyks – pavyzdžiui, negalėsite užkurti „Teslos“, bet bent jau pasižiūrėkite. O parduodami nepatingėkite ištrinti duomenų ir atkurti gamyklinių nustatymų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra