Atliktos studijos išvadose teigiama, jog itin smarkios karščio bangos, panašios į 2003 metais Vakarų Europoje pražudžiusią dešimtis tūkstančių žmonių, per artimiausius 40 metų taps iki dešimties kartų dažnesnės ir bus fiksuojamos bent kartą per dešimtmetį, rašo „The Guardian“.

Pernykštis smarkaus karščio periodas, taip pat kainavęs tūkstančius gyvybių ir sunaikinęs javų derlių, ypač kamavęs Rusijos europinę dalį, anot mokslininkų, buvo toks ekstremalus, jog panašūs įvykiai kartosis „tik“ kas 30 metų.

Pirmoji rugpjūčio savaitė pernai buvo 10 laipsnių karštesnė nei vidurkis, vedamas iš duomenų nuo 1970 iki 2000 metų.

Tyrėjai, vadovaujami Davido Barriopedro iš Lisabonos universiteto Portugalijoje, suskaičiavo, kad Rusijoje liepą ir rugpjūtį pašokusios temperatūros nužudė 50 tūkst. gyventojų. Mirštamumas Maskvoje, palyginti su metais prieš tai, padvigubėjo - žmones pakirto širdies ir kvėpavimo takų problemos. Taip pat manoma, kad karštis pagausino mirčių Ukrainoje ir Kazachstane.

Anot mokslininkų, išskirtinis buvo visas praėjęs dešimtmetis, 500 metų rekordai viršyti dviejuose trečdaliuose Europos žemyno.Grūdų derlius Rusijoje dėl deginančių orų krito ketvirtadaliu, pasiųsdamas pasaulines jų kainas į viršų. Ekonominiai rusų nuostoliai įvertinti 15 mlrd. dolerių (37 mlrd. litų).

Mokslininkų komanda analizavo 2010 metų karščio bangos temperatūrų dydį, laikymosi trukmę ir aprėptas sritis, taip nustatydami, kad ji viršijo ankstesnį, 2003 metais fiksuotą rekordą. Žurnale „Science“ publikuojama analizė atskleidė, kad pernykštis įvykis buvo beprecedentis, remiantis konkrečiais temperatūrų matavimais nuo 1871 metų ir temperatūrų vertinimais iš medžių rievių nuo 1500-ųjų metų.

Rekordiški karščiai suskaičiuoti daugiau nei 2 mln. kvadratinių kilometrų ploto teritorijose. Juos lėmė virš žemyno laikęsis aukšto slėgio oras.

Anot mokslininkų, išskirtinis buvo visas praėjęs dešimtmetis - 500 metų rekordai viršyti dviejuose trečdaliuose Europos žemyno.

Tyrėjai prognozuoja, kad dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, atmosferoje gausės, o tai didins ir vidutinę temperatūrą, ir vasarų nepastovumą Europoje bei gausins vadinamųjų karščio bangų.

„Pasaulyje šylant klimatui,panašūs įvykiai taps labiau įprasti. Itin smarkios karšio bangos ateityje bus dažnesnės ir dar smarkesnės“, - sakė Davidas Barriopedras.
Ankstesni tyrimai yra parodę, jog klimato šiltėjimas į 2003 metų panašių karščio bangų tikimybę padidins bent dvigubai, tačiau kol kas nesukurti modeliai, galintys pademonstruoti konkretų besikeičiančio klimato ir pernykštės karščio bangos ryšį.

Praėjusį mėnesį mokslininkai pateikė skaičiavimus, kad dėl klimato permainų du ar tris kartus galėtų būti dažnesni potvyniai, užlieję Angliją 2000 metais.

D. Barriopedro teigimu, jo komandos atliktas darbas rodo, jog yra rimtų rizikų ir didžiulės žalos žmonėms bei javams, kurią ateityje gali padaryti karštis, nebent būtų imtasi veiksmų.

Kai kurios valstybės po 2003 metų ėmėsi papildomų priemonių, pavyzdžiui, susikūrė ankstyvo perspėjimo sistemas, skatino namuose įsirengti vadinamuosius šaltuosius kambarius ir miestuose pagausino žaliųjų zonų, kurios padeda reguliuoti temperatūras, rašo „The Guardian“.