Urve buvo rasti 773 tūkst. metų senumo suakmenėję žmonių kaulai, kurie, tikimasi, padės geriau suprasti Homo sapiens atsiradimą Afrikoje, nes rastosios fosilijos yra archajiškų žmonių, kurie galėjo būti mūsų rūšies artimi protėviai, liekanos.
Mokslininkai teigia, kad fosilijos priskiriamos dviem suaugusiesiems – vyrui ir moteriai – bei maždaug pusantrų metų amžiaus vaikui.
Keliama versija, kad šios fosilijos priklauso evoliucionavusiai archajiškos žmogaus rūšies Homo erectus formai, kuri pirmą kartą atsirado maždaug prieš 1,9 mln. metų Afrikoje, o vėliau išplito į Euraziją.
Kaulai ir dantys rodo primityvių ir modernesnių žmogaus savybių derinį. Jie užpildo spragą Afrikos fosilijų įrašuose apie žmogaus evoliucijos linijos rūšis nuo maždaug milijono iki 600 tūkst. metų prieš mūsų erą.
Pasak tyrėjų, šios fosilijos gali būti Afrikos populiacijos, egzistavusios netrukus prieš evoliucinį linijų susiskaldymą, kuris lėmė Homo sapiens atsiradimą Afrikoje ir dviejų artimai susijusių homininų – neandertaliečių ir denisoviečių – apsigyvenimą Eurazijoje.
„Būčiau atsargus juos vadindamas „paskutiniais bendrais protėviais“, tačiau jie tikriausiai yra artimi populiacijoms, iš kurių vėliau galiausiai atsirado afrikiečiai – Homo sapiens – ir euraziečiai – neandertaliečiai ir denisoviečiai“, – kalbėjo paleoantropologas Jeanas-Jacquesas Hublinas, pagrindinis žurnale „Nature“ paskelbto naujausio tyrimo autorius.
Fosilijos, laikui bėgant, buvo nuklotos smulkiomis nuosėdomis, o urvo įėjimas buvo užpustytas kopos, todėl liekanos išliko išskirtinai gerai.
Urve taip pat buvo rasta šimtai akmens dirbinių ir tūkstančiai gyvūnų kaulų.
Vertinant Grotte à Hominidés žmogaus fosilijas, šio laikotarpio homininai turėjo panašias į mūsų kūno proporcijas, bet mažesnes smegenis.
Šie žmonės galėjo medžioti grobį, bet klajojo po pavojingą kraštą ir kartais patys tapdavo medžiojamaisiais, nes čia slankiojo dideli plėšrieji gyvūnai, įskaitant didžiąsias kates ir hienas.
Naujausi komentarai