KODĖL ŽMONĖS NENORI TIKĖTI MOKSLU?

Tyrimai parodė, kad melas internete plinta greičiau ir juo patikima vis labiau. Dezinformacija, su kuria susiduriame, yra suorganizuojama tyčia, kodėl žmonės tiki melu, o ne mokslu? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto psichologijos dėstytoju Kęstučiu Dragūnevičiumi.

– Kodėl žmonės nenori tikėti mokslu?

– Daugelis tiki mokslu. Netiki tik tam tikrais mokslo klausimais. Yra keli pagrindiniai teiginiai, kuriais žmonėms sunkiau patikėti: evoliucijos klausimas, genetiškai modifikuotų produktų vartojimas, skiepų klausimas ir kiek žmogus prisideda prie klimato kaitos. Didelė visuomenės dalis tiki mokslininkais, bet yra grupių, kurios netiki.

– Jos rėkia labai garsiai ir atrodo, kad jų gretos pilnėja.

– Taip. Šiais laikais sklaidos galimybę įgijo beveik kiekvienas nuomonės formuotojas ir bet kuris gali juo tapti, todėl žmonės su tam tikrais įsitikinimais juos ir skleidžia, susiranda savo sekėjų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mokslininkų ginčijimasis yra natūralus mokslo procesas, bet dalis žmonių tuo dalykų pradeda nebetikėti. Kodėl taip yra?

– Mokslininko etiketė suteikia kredibilumo, mokslo bendruomenėje yra daug įvairių nuomonių, mokslas neturi galutinės tiesos, bet visada egzistuoja tam tikras faktų vertinimas.

– Mokslas visada ieško tiesos.

– Taip. Bet egzistuoja tam tikras faktų vertinimas ir jei egzistuoja tam tikri atskilėliai, visą laiką galima sakyti: šis mokslininkas sakė taip...

– Žmonės tapatinasi su žmonėmis, kurie jiems patinka. Tada atrodo, kad mokslui vietos nelieka. Gal taip būtų galima paaiškinti nuomonės formuotojų fenomeną?

– Taip. Mokslas yra gana sudėtingas dalykas. Pačiam perskaityti techninės informacijos mokslinį straipsnį ir susivokti reikia tam tikro išsilavinimo. Skirtingų sričių mokslininkams sudėtinga skaityti kitų sričių darbus. Žmonėms sudėtinga, todėl lieka kitų orientyrų.

– Kodėl taip sunku žmogui patikėti moksline informacija, jei kažkur viduje įsitikinęs, kad taip negali būti?

– Žmogus būna pripratęs prie tam tikros informacijos. Mokslinės teorijos yra kažkur toli – periferijoje. Jei jį nuolatos augino su tam tikra informacija, pvz., žmogaus evoliucijos teorija dažniau netiki religingi žmonės.

– Gal reikia ieškoti būdų, kaip rimtą mokslinę informaciją pateikti daugeliui suprantama kalba?

– Su tuo atliktas didžiulis darbas. Visa vidurinė mokykla praktiškai pagrįsta mokslu ir ten ieškoma būdų, kaip pateikti mokslines tiesas vaikams, kad jie įsitikintų patys. Mokslas gana sėkmingas šiuo klausimu, nes daugelis vis dėlto tiki mokslu. Pas lietuvius yra keistas fenomenas – tik 50 proc. tiki evoliucija, kiti labai abejoja. Tačiau bent 70 proc. lietuvių tiki, kad mokslas gali išspręsti bet kokias problemas.

Bent 70 proc. lietuvių tiki, kad mokslas gali išspręsti bet kokias problemas.

– Kas iš jūsų asmeninės patirties jus labiausiai nustebino?

– Esu susidūręs su daugybe žmonių, kurie turi savo tikėjimo sistemas, t.y. kurie patys ieško prasmės. Mane labiau nustebino, kad šioje srityje daromi tyrimai ir kalba apie panašius požymius, pvz., skiepų klausimu netiki tie žmonės, kurie bando sukurti savo tiesą, surasti savo kelią. Kiek pažįstų tokių žmonių, tai tiesa.

– Vadinasi, su dezinformacija labai sunku kovoti, ar yra koks nors būdas?

– Kai kuriais atvejais tai gana lengva ir paprasta. Mažai žmonių abejoja matematika, fizika, bet yra skausmingesnių momentų, pvz., tikėjimas skiepais. Žmonėms tokie dalykai atrodo pavojingesni, baisesni ir jie patys ieško paaiškinimų. Jei jiems neaišku, jie stengiasi to išvengti. Turime ieškoti efektyvesnės propagandos.