TYRIMŲ OBJEKTAS – MŪSŲ BALSAS: PER NUOTOLĮ NUSTATYS NET LIGAS, JEI TRUKS GYDYTOJŲ?

Net ir elementarią frazę „Laba diena“ galima ištarti vis su kita emocija – pikta, linksma, nustebusia. Būtent emocijos ir balso kokybė yra labai svarbi ne tik pačiam žmogui ar ją girdinčiam, bet ir mokslininkams, kurie, remdamiesi balso analize, kuria tam tikras technologijas, kurias galima pritaikyti net ir medicinos srityje. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus universiteto mokslininku Gintautu Tamulevičiumi.

– Ką mes čia matome monitoriuje? Matome mano balso spalvas?

– Kažkuria prasme, jūsų balso spalvas. Tai yra spektrograma, kur rodo dažnio dedamąsias, esančias jūsų balse. Tos dažnio dedamosios, būtent, ir lemia mūsų kalbėjimo toną, spalvą, gylį balso, kitas mums suvokiamas savybes.

– Daug kur balsą galima panaudoti, kuriant technologijas.

– Na, taip. Puikus pavyzdys būtų mūsų žmogiškam bendravime, kai mes pažindami žmogų ir girdėdami jo balsą, galim pasakyt, kokia jo nuotaika, savijauta, būsena. Galbūt net identifikuot padėtį erdvėje, galim galbūt girdėt, kad jis kalba gulėdamas. Visa tai mes sugebam išskaityti, klausydami jo balsą. Adekvatu manyt, kad galbūt mes galim iš bet kurio žmogaus balso nustatyti jo būklę, emociją, galbūt amžių, nusiteikimą, savijautą ir kitas savybes, kurias mes sugebam išgirsti gyvenime balse.

– O apie tai, kad iš balso galima nustatyti, kuo serga žmogus? Ar tai jau yra kažkas apčiuopiamo ar vis dar dirbama ties tomis technologijomis?

–  Jau yra šis tas nuveikta. Kadangi balse dalyvauja tiek kvėpavimo sistema, tiek balso klostės, tiek balso traktas, tai mūsų šnekos signalas tiesiogiai atspindi mūsų būklę, tiek balso plokščių, tiek artikuliacijos procesą. Tai ta informacija yra mūsų pakankamai neblogai matoma ir jau yra tokie bandomieji, eksperimentinio pobūdžio sprendimai, kurio leidžia identifikuoti, kad jūsų balse iš tikrųjų kažkas negerai. Tai Lietuvoj šiuo atveju ir Kauno kolegos dirba ties tuo klausimu, mes dirbam ir yra siūlytas vienas kitas metodas, kaip identifikuot balso sutrikimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Apie kokias ligas mes kalbam? Kokias ligas gali išduoti mūsų balsas?

– Kol kas dirbame ties ligomis, kurios tiesiogiai susijusios su kalbėjimo procesu, tai yra balso klostės, gerklos, kurios tiesiogiai lemia mūsų kalbėjimą. Iš jų pakitimų mes galime bandyti identifikuoti, kad kažkas negerai su balso klostėmis.

– Ar lietuviai pirmieji su šioms technologijomis ir naujovėmis, ar vis dėlto pasaulyje yra panašių dalykų?

– Negalima sakyt, kad pirmieji, tiesiog mes neatsiliekam. Tai yra visam pasauly viena iš tyrimų krypčių. Balso analizė yra orientuota į balso trakto, šnekos organų ligų diagnozavimą. Tokie tyrimai atliekami.

– Ir pagal įrašą ką jūs matote? Aš matau daug gražių spalvų, o ką jums jos rodo?

– Na, nebūdamas medikas, kalbėdamas iš akustinės pusės, galiu pasakyti, kad jūsų balse dominuoja iki 1 tūkst. hercų dažnio dedamosios, tačiau yra nemažai dažnio dedamųjų iki pat 5-6 tūkst. hercų, kas rodo, kad jūsų šnekos signalas pasižymi harmoningomis savybėmis. Tai yra sveiko gero balso požymis.

– O ta technologija, jeigu ji bus iš tikrųjų kuriama ir jeigu bus prieinama kiekvienam žmogui, kaip ji turėtų atrodyti? Aš įsirašau kažkur savo balsą ir siunčiu daktarui ar galėčiau pati identifikuot galbūt gresiančias ligas?

–  Čia įmanomi įvairūs variantai. Galimas toks išankstinis tyrimas, kaip kad telefono programėlė, kur mes įsirašom savo balsą ir ji geba paanalizuot, kad galbūt kažkas negerai ir galbūt vertėtų kreiptis į gydytoją. Galima įsivaizduot kaip nuotolinės medicinos paslaugą, kai mes įrašom savo balsą ir siunčiam medikui. O galbūt tai galėtų būti kažkoks skaitmeninis, dirbtinio intelekto valdomas gydytojo asistentas, kuris atkreipia gydytojo dėmesį į svarbias signalo savybes.

– Kas ten žino, galbūt po 10 metų tai bus labai natūrali praktika?

– Galbūt, ypač jei truks gydytojų.