Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė įrankį, galintį atpažinti depresiją vien iš balso, net tada, kai pats žmogus apie tai dar neįtaria.
„Kairėje turime asmenį, kuris serga depresija, ir dešinėje – asmenį, kuris yra sveikas. Čia yra trumpi garso įrašai, iš kurių paskaičiuojama signalo energija“, – aiškino KTU Informatikos fakulteto profesorius Rytis Maskeliūnas.
Depresiją dažnai siejame su liūdesiu ar apatija, tačiau tikrieji jos ženklai slypi giliau. Mokslininkai sako, kad ji veikia ne tik emocijas, bet ir smegenų sritis, valdančias judesius, todėl keičiasi net balsas, kvėpavimas ir kalbėjimas.
„Tų garsų mes, žmonės, negirdime, jie matosi tik analizuojant signalą, kartais ir labai sunkiai matosi, pokyčiai būna nežymūs. Depresuotas žmogus lėtai kalbės, verkšlens“, – teigė R. Maskeliūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Medikai sako, kad labiausiai atpažįstami depresijos požymiai pirmiausia matosi veide, tačiau balsas pasikeičia ne tik techniškai, bet ir mediciniškai.
„Dažniausiai depresija pasireiškia prasta nuotaika, svorio mažėjimu, sumažėjusiu energijos lygiu, atsiranda nemiga, nerimas“, – vardijo Kauno poliklinikos gydytojas psichiatras Laurynas Ambrasas.
Algoritmų, analizuojančių balsą, nepavyksta apgauti, net jeigu žmogus bando meluoti ir kalbėti linksmai.
„Ne, neapgauname ir tas nepadeda, nerodo, kad tai depresija. Yra tų požymių daugiau, atsiranda virpesiukai, kurių ausimi neįmanoma išgirsti“, – pasakojo R. Maskeliūnas.
Tačiau tokį ligos nustatymą gali iškreipti aplinkos triukšmas. Mokslininkai svarsto, kad depresijos atpažinimas iš balso galėtų būti pritaikytas ir pagalbos tarnybose.
„Praktiškiausias ūkiškas scenarijus – įdėti į telefoninių linijų analizę, kur žmonės ieško pagalbos, taip pat ir 112 skambučiams. Turėti pirminį atrinkimą, kad su šiuo žmogumi kažkas negerai, neverskime jo ten laukti“, – kalbėjo R. Maskeliūnas.
Nesvarbu, ar kalbama angliškai, ar kiniškai – depresijos paveiktas balsas pasižymi panašiomis savybėmis. Tyrėjai analizavo dešimtis skirtingų balso parametrų ir aptiko pasikartojančius dėsningumus skirtingose kalbose. Tokio tyrimo prireikė supratus, kad depresija kasmet serga vis daugiau žmonių.
„Depresija yra didžiulė problema pasauliniu mastu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 280 milijonų žmonių visame pasaulyje serga depresija. Tuo tarpu ne kiekvienoje šalyje yra pakankamas gydytojų ar pagalbos paslaugų prieinamumas“, – teigė KTU doktorantas Musyyabas Yousufis.
Doktorantas sako, kad ne kiekvienas pakitęs balsas reiškia depresiją. Panašius pokyčius gali sukelti ir nuovargis, stresas ar net paprastas peršalimas. Būtent todėl didžiausias iššūkis – atskirti, kas yra laikina būsena, o kas – rimtesnis sutrikimas.
„Programa gali nustatyti galimą problemą ir apie ją pranešti – aptikti pirminius požymius. Mūsų tikslas, kad po to žmonės kreiptųsi į specialistus ir išsitirtų, ar jiems reikalingas medicininis gydymas“, – aiškino M. Yousufis.
O medikai savo ruožtu sako, kad jų kabinetai perpildyti.
„Depresija neatsiejama nuo buvimo žmogumi, ji ištinka ketvirtadalį visų pasaulyje gyvenančių žmonių, nepriklauso nuo lyties, amžiaus. Mus visus gali apimti depresija, kartais ji praeina savaime“, – sakė L. Ambrasas.
Mokslininkai sako, kad jų tikslas – jog tokios balso patikros būtų prieinamos kiekviename išmaniajame įrenginyje, ne tik gydytojo kabinete.
Naujausi komentarai