Mokslininkai Grenlandijoje rado 2 mln. metų senumo DNR | Diena.lt

MOKSLININKAI GRENLANDIJOJE RADO 2 MLN. METŲ SENUMO DNR

Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.

„Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas (Mikelis Vinteris Perdersenas).

„Ilgą laiką buvo manoma, kad milijonas metų yra DNR išlikimo riba, tačiau dabar radome dvigubai senesnių įrodymų“, – sakė jis agentūrai AFP.

Pasak Kopenhagos universiteto dėstytojo, DNR fragmentus jie rado nuosėdose šiaurinėje Grenlandijos dalyje, vadinamoje Kap Kopenhaga.

Jis pridūrė, kad fragmentai „yra iš aplinkos, kurios šiandien Žemėje niekur nematome“. Užšaldyta atokioje negyvenamoje vietovėje, DNR buvo labai gerai išsilaikiusi.

Naujos technologijos leido mokslininkams nustatyti, kad 41 fragmentas buvo daugiau nei milijonu metų senesnis už seniausią žinomą Sibiro mamuto DNR.

Pirmiausia jie turėjo nustatyti, ar molyje ir kvarciniame smėlyje yra paslėpta DNR, paskui patikrinti, ar ją galima išimti iš nuosėdų ir ištirti.

Taikytas metodas „padeda iš esmės suprasti, kodėl mineralai arba nuosėdos, gali išsaugoti DNR“, sakė tyrime dalyvavusi Kopenhagos universiteto geobiologijos grupės vadovė Karina Sand.

„Tai Pandoros skrynia, kurią netrukus atversime“, – pridūrė ji.

Rūšių gebėjimas prisitaikyti

„Per aplinką tekančios upės pernešė mineralus ir organines medžiagas į jūros aplinką, kur ir nusėdo šios sausumos nuosėdos“, – sakė M. Wintheris Pedersonas.

Tuomet, maždaug prieš du milijonus metų, „šis po vandeniu esantis sausumos masyvas pakilo į viršų ir tapo Šiaurės Grenlandijos dalimi“, paaiškino jis.

Šiandien Kap Kopenhagoje yra arktinė dykuma, kurioje jau aptikta įvairių rūšių telkinių, įskaitant puikiai išsilaikiusias augalų ir vabzdžių fosilijas.

Tačiau mokslininkai nebandė nustatyti fosilijų DNR, o apie tuometinius gyvūnus buvo žinoma labai nedaug.

2006 metais darbą pradėjusi tyrėjų komanda dabar gali susidaryti vaizdą, kaip šis regionas atrodė prieš du milijonus metų.

„Turėjome miškingą aplinką, kurioje ganėsi mastodontai, šiauriniai elniai ir kiškiai, taip pat augo daug įvairių augalų rūšių“, – sakė jis ir pridūrė, kad jie rado 102 skirtingas augalų rūšis.

Jis pridūrė, kad mastodontai (iškastiniai straubliniai žinduoliai) yra ypač verti dėmesio, nes dar niekada nebuvo rasti taip toli į šiaurę. Šis atradimas taip pat suteikė mokslininkams daugiau informacijos apie rūšių prisitaikymo galimybes.

Prieš du milijonus metų Grenlandijoje temperatūra buvo 11–17 laipsnių aukštesnė nei dabar, tačiau Grenlandijos platumoje saulė nenusileidžia vasarą ir nepakyla žiemą.

„Šiandien Žemėje niekur nematome tokios aplinkos ir tokio rūšių derinio“, – sakė M. Wintheris Pedersenas.

„Rūšių plastiškumas, t. y. tai, kaip rūšys iš tikrųjų sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų, gali būti kitoks, nei manėme anksčiau. Akivaizdu, kad tai verčia ieškoti naujesnių ir senesnių vietovių. Pasaulyje yra kelios skirtingos vietos, kuriose geologiniai telkiniai iš tikrųjų yra tokio senumo. Net ir dar senesni“, – pridūrė jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Astronomas hidrologas 41-jų tremtinys Romualdas Zubinas

LAIKAS PAGERBTI LIETUVIŲ PROTĖVĮ KRIVIŲ KRIVAITĮ, KURIS NE TIKTAI PASAULIUI PALIKO EPUS "ILIADĄ" ir "ODISĖJĄ", BET IR NUOLAT STEBĖDAMAS GAMTOJE IR DANGUJE VYKUSIUS FEOFIZINIUS PROCESUS, NUMATĖ NE TIKTAI "TERO"- "SANTARINI SALOJE" BŪSIMĄ UGNIKALNIO IŠSIVERŽIMĄ 1189 metais, PRIEŠ mūsų erą, BET ir APLINKINIAMS GYVENTOJAMS PRANEŠĖ KELTIS Į SAUGESNIUS REGIONUS, TAIP VĖLIAI GIME IR KRIVIO KRIVAIČIO VANDENORIAUS EPAI "ILIADĄ" ir "ODISĖJĄ"!

Astronomas Romualdas Zubinas E.p. rzubinas@gmail.com

LAIKAS MOKSLININKAMS SUSIPAŽINTI SU ĮTALŲ MOKSLININKO VIRGILIAJAUS EPU "FAETONTAS", JAME PRANEŠAMA APIE "FAETONTĄ", KURIS, neva, IŠSIPRAŠĖ IŠ SAULĖS DIEVO - TIEVO AUKSINE SAULĖS KARIETĄ, ir NESUVALDĘS JĄ, ("FAETONTAS") SUDEGĖ KARTU SU AUKSINĘ KARIETĄ. KADANGI ŠIĖ GEOFIZINIAI PROCESAI ŽEMĖJE KARTOJASI PERIODIŠKAI KAS 6000 METŲ, NETENKA ABĖJOTI, KAD, ŠIAME TUKSTANTMETYJE, "FAETINTO" LIKIMAS JAU YRA NULEMTAS, O TAI REŠKIA, KAD ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, IŠTIRPS VISI LEDYNAI IR SNIEGYNAI! VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 METRŲ!

GEOFIZIKAS PROISTORIKAS inž, ROMUALDAS ZUBINAS

PROISTORIKAS, TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIO JUDĖJIMO ATRADĖJAS ROMUALDAS ZUBINAS! ANOT ŠALTINIŲ, ŠIAME TŪKSTANTMETYJE, SAULĖ ŽEMĖJE DARYSIS VIS KAITRESNĖ! O TAI REIŠKIA, KAD ŠIAURINIUOSE KALNŲ ŠLAITUOSE, VIS LABIAU TIRPS LEDYNAI IR SNIEGYNAI! ANUOT TU PAČIŲ ŠALTINIŲ, ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOJE, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 METRŲ! .
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS