Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. V. Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Jos tautietė S. Savickaja, dar prieš kildama į kosmosą, garsėjo kaip patyrusi parašiutininkė ir pilotė, šių sričių pasaulio čempionė ir rekordininkė. O štai amerikietė S. Ride buvo fizikos mokslų daktarė ir su skrydžiais nieko bendro neturėjo. Kelią į kosmosą jai atvėrė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) sprendimas leisti astronautais tapti ne tik karinių reaktyvinių lėktuvų pilotams, bet ir mokslininkams.

Pirmųjų astronaučių skrydžiai buvo kosmoso lenktynių tarp Sovietų Sąjungos ir JAV dalis, tačiau jų indėlis į mokslą ir visuomenę neginčijamas. Moterų patirtis padėjo mokslininkams geriau suprasti, kaip kosminės kelionės veikia žmonių kūnus.

S. Ride taip pat padėjo sukurti robotinę ranką – prietaisą, be kurio dabar sunkiai įsivaizduojame darbą kosmose. Ji dirbo ir komisijose, tiriančiose kosminių laivų „Challenger“ ir „Columbia“ katastrofų priežastis.

Negana to, šios trys drąsios moterys padėjo sulaužyti daugybę sustabarėjusių normų ir prietarų apie moterų gebėjimus ir vietą visuomenėje. Jos įkvėpė mergaites visame pasaulyje svajoti apie astronaučių karjerą ir siekti savo svajonių, nepaisant visų kliūčių.

Rubrika „Moterys moksle“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių švietimo iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT KULTŪRĄ, o išalkus dar – per youtube.com paskyrą.