NASA mokslininkai sunkiai tramdo jaudulį: zondas „InSight“ artėja prie Marso | Diena.lt

NASA MOKSLININKAI SUNKIAI TRAMDO JAUDULĮ: ZONDAS „INSIGHT“ ARTĖJA PRIE MARSO

  • 3

NASA mokslininkai prisipažino nebeužmiegantys naktį, jaučiantys skrandžio skausmus ir siaubo akimirkas, jų 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) vertės zondui „Insight“ pirmadienį artėjant prie įspūdingo finalo: nusileidimo Marse.

Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą. Gauti duomenys turi padėti išsiaiškinti, kaip Marsas – ir, tuo pačiu, kitos į Žemę panašios planetos – prieš milijardus metų susiformavo.

„InSight“ buvo paleistas prieš beveik septynis mėnesius. Nuo 2012 metų, kai į Marsą buvo nuskraidintas marsaeigis „Curiosity“, tai yra pirmas NASA bandymas nutupdyti zondą ant kaimyninės planetos.

Daugiau kaip pusė iš 43 viso pasaulio bandymų nusiųsti į Marsą marsaeigių, palydovų ir zondų buvo nesėkmingi.

NASA yra vienintelė kosmoso agentūra, kuriai yra pavykę. Į šias misijas ji investuoja rengdamasi pirmajam, šio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje planuojamam žmonių skrydžiui į Marsą.

„Niekada nevertiname (sėkmės dėl) Marso kaip savaime suprantamos. Marsas kelia sunkumų“, – sekmadienį sakė NASA mokslinių misijų pareigūnas Thomas Zurbuchenas (Tomas Zarbačenas).

„Siaubo minutės“

Zondo patekimo į atmosferą ir nusileidimo fazė prasidės 11 val. 47 min. (21 val. 47 min. Lietuvos laiku). Misija yra valdoma iš NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL) Pasadinoje Kalifornijoje.

Rūpestingai surežisuota ir zonde užprogramuota fazė buvo praminta „šešiomis su puse siaubo minutės“.

Zondas į Marso atmosferą įlėks greičiau už kulką, 19,8 tūkst. km per val. greičiu, ir patirs didžiulę trintį. Nuo karščio saugantis išorinis juo sluoksnis įkais iki maždaug 1,5 tūkst. Celsijaus laipsnių, o radijo ryšys gali trumpam nutrūkti.

Kai atsiskirs apsauginis sluoksnis, išsiskleis trys nusileidimui skirtos kojos ir parašiutas.

„Bus truputį laisvojo kritimo, ir man tai absoliučiai bauginanti mintis“, – sakė „InSight“ projekto vadybininkas Tomas Hoffmanas (Tomas Hofmanas).

Bet tada įsijungs zondo varikliai, kurie dar labiau sulėtins 365 kg sveriantį zondą, ir šis planetos paviršių pasieks judėdamas maždaug 8 km per val. greičiu.

Iš Žemės nieko nebus galima valdyti ir niekaip nebus galima įsikišti, jei kas nors pasisuktų ne ta linkme, tad emocijos, pasak T. Hoffmano, yra prieštaringos.

„Tuo pačiu metu esu ir visiškai ramus, ir labai susijaudinęs, – sakė jis. – Padarėme viską, ... bet niekada nežinai, kas bus.“

Dvejų ir ketverių metų vaikus turintis T. Hoffmanas sakė, kad „miegojo nelabai jau gerai“, bet pridūrė, kad taip galėjo būti ir dėl jo padūkusių atžalų.

Tačiau kuomet 22 val. 1 min. Lietuvos laiku ateis pirmasis signalas, turintis parodyti, kad zondas sėkmingai nusileido, T. Hoffmanas žada „duoti visišką valią keturmečiui savo viduje“.

Marso vidaus 3D žemėlapis

Th. Zurbuchenas zondą „InSight“ pavadino unikaliu, nes jis yra aprūpintas kelių Europos kosmoso agentūrų parūpintais instrumentais.

Prancūzijos „Centre National d'Etudes Spatiales“ (CNES) sukūrė Vidinės struktūros seisminio eksperimento (SEIS) instrumentą, kuris registruos drebėjimus.

Vokietijos aerokosminių tyrimų centras DLR parūpino „kurmį“, kuris gali įsirausti į 5 m gylį – giliau nei bet koks kitas ankstesnis instrumentas – ir matuoti šilumos srautus.

Ispanijos Astrobiologijos centras pagamino zondui vėjo jutiklius.

Prie projekto taip pat reikšmingai prisidėjo Lenkijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų centras ir lenkų kompanija „Astronika“, Šveicarijos technikos institutas, britų Imperijos koledžas ir Oksfordo universitetas.

Visais šiais instrumentais bus studijuojami geologiniai procesai, sakė NASA JPL dirbantis „InSight“ vyriausiasis tyrėjas Bruce'as Banerdtas (Briusas Banertas).

Registruodami virpesius Marse – drebėjimus, meteoritų smūgių bangas ar net vulkaninę veiklą – mokslininkai gali daugiau sužinoti apie planetos vidų ir jos susiformavimą.

Tikslas yra sudaryti Marso vidaus 3D žemėlapį, „kad suprastume Marso vidų“, žurnalistams sakė B. Banerdtas.

Žinios apie Marso susiformavimą galėtų suteikti daugiau žinių apie procesus, kurių metu susiformavo ir Žemė.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

bus

gerai jei ateiviai isileis...

žydų

pasakos

zelemunčikas

Nuostabu.Manau,amerikiečių dėka žmonija dar šį šimtmetį patvirtins,kad gyvybė žemėje ne atsirado iš nieko,o buvo vienu metu Saulės sistemoje pasėta iš kitų senesnių žvaigždžių sistemų ir išliko tik Žemėje,nes kitose Saulės planetose gyvybei išlikti sąlygos nebuvo tinkamos.Apsivers visų psichopatų kliedesiai apie ,,dieviškąją''arba evoliucinę gyvybės prigimtį. Žemėje.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS