Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais? | Diena.lt

NUTEKINTA 150 TŪKST. LIETUVIŲ PASKYRŲ: KODĖL TAPOME GROBIKŲ TAIKINIAIS?

  • 2

Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila.

– Jūs skelbiate, kad 150 tūkst. lietuvių paskyros per tris mėnesius buvo nutekintos. Apie kokius duomenis mes čia galime kalbėti?

– Tikrai taip. 150 tūkst. lietuvių elektroninio pašto adresų buvo nutekinta vien per pirmą ketvirtį. Tačiau yra žymiai didesnė bėda, nes per pastaruosius 20 metų matėme, kad buvo nutekinta beveik 10 mln. paskyrų.

– Kodėl elektroninis paštas yra toks patrauklus grobikams?

– Dažniausiai elektroniniu paštu naudojamės, kuomet norime registruotis įvairiuose internetiniuose puslapiuose. Tai vienas dažniausiai nutekinamų duomenų, kartu su juo gali būti nutekinti ir kiti duomenys, tokie kaip slaptažodis, vardas, pavardė ir pan.

– Lenkiame tiek latvius, tiek estus. Kodėl lietuviai tapo tų grobikų taikiniais?

– Verta paminėti, kad visose Baltijos šalyse interneto vartotojų skaičius skiriasi, tačiau jeigu žiūrėtume nutekintų duomenų skaičių per 100 vartotojų, skaičiai yra panašūs. Tačiau Lietuva vis tiek pirmauja. Galbūt tai yra todėl, kad lietuviai linkę dažniau registruotis į nesaugias svetaines.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal lietuviai mažiau saugosi, mažiau turi raktų, stebėjimo kamerų ir signalizacijų internetinėje erdvėje?

– Suprantu, kad gal mūsų skaičiai skamba kaip labai dideli, bet pasauliniu mastu per visus 20 metų mes esam garbingoj 67 vietoj. Iš tikrųjų Europoj pagal nutekintų duomenų skaičių pirmauja Vokietija ir Prancūzija, o visame pasaulyje karaliauja JAV, Rusija bei Kinija. Tai mūsų rezultatai nėra labai prasti, tačiau galbūt didžiausia bėda, kad jie nuolat auga. Iš tikrųjų programišiai, kurie akylai stebi savo aukas, gali susidaryti per laiką detalų portretą ir susirinkti visus duomenis, kurie gali būti panaudoti prieš jus.

– Kaip jie gali panaudoti tuos duomenis?

– Nuo labai paprastų dalykų, kaip, pavyzdžiui, įvykdyti fizinį įsilaužimą į jūsų namus, žinodami jūsų lokaciją ir tam tikrus jūsų duomenis. Nes net jei ir turite apsaugos sistemas, gali į jas patekti. Taip pat gali patekti į jūsų telefoną per užkrėstas programėles, taip jus sekti ir, tarkim, pavogti jūsų tapatybę ir panaudoti negeriems tikslams.

– O kaip apsisaugoti? Kaip apsaugoti savo skaitmeninę tapatybę elektroninėje erdvėje, kad netaptume grobikų aukomis?

– Reikėtų visur dalintis savo duomenimis atsakingai, naudoti unikalius ir stiprius slaptažodžius, kur įmanoma, įsijungti dviejų faktorių autentifikaciją. Ir tikrai nemanyti, kad esate visur saugūs. Turite tikrai stebėti, kur registruojatės ir tikrinti puslapius, į kuriuos vedate savo duomenis. Nes dažnai tas puslapis gali atrodyti labai paprastai, kasdieniškai. Ir, be abejo, kartas nuo karto pasikeisti savo slaptažodį.

– Gal kuriant elektroninį paštą reiktų nepasivadinti vardu ir pavarde, bet įrašyti kelis skaičiukus, gal kaip nors užšifruoti reikėtų elektroninį paštą? Ar tai neturi reikšmės, slaptažodis yra tikrasis raktas?

– Slaptažodis yra tikrasis raktas ir taip pat dviejų faktorių autentifikacija, kuri neleis programišiams taip lengvai įsilaužti. Jūs tiesiog turėsite savo prisijungimą autentifikuoti kitu įrenginiu ir tai yra saugumo garantas.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Žemaitis

Todėl kad prezidentas - biurokratizmas, o premjerė - korupcija. Neišskiriama porelė vedanti bet kurią šalį į bedugnę.

Full zero

Todėl, kad mūsų "valdžia" ne Lietuvai dirba.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS