PASAULINĘ ŠLOVĘ PELNIUSI LIETUVĖ MOKSLININKĖ PRISIDĖJO PRIE COVID-19 PANDEMIJOS SUVALDYMO

Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko žvaigžde“. Puiki proga – iš arčiau susipažinti su viena perspektyviausių jaunųjų mokslininkių, kuri ne tik pelnė prestižinį Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą, bet ir yra pripažinta visame pasaulyje.

Dr. I. Plikusienė papasakojo, kaip prasidėjo jos kelias į mokslą. Taip pat moteris atskleidė, kokių savybių reikia, jei siekiate mokslo aukštumų. Ji aprodė ir Biologinių jutiklių laboratoriją, kurioje vyksta pagrindiniai tyrimai. Būtent čia buvo atliekami esminiai eksperimentai, kurie mokslininkei pelnė pasaulinę šlovę.

Kai visą pasaulį kaustė COVID-19 pandemija, dr. I. Plikusienė kartu su bendraminčių mokslininkų komanda nuo viruso tikrai nesislėpė. Negailėdami laiko ir jėgų, jie stengėsi išsiaiškinti tinkamiausias metodikas, kurias panaudojant būtų galima sukurti biologinius jutiklius, skirtus greitajam COVID-19 susirgimui nustatyti.

Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos.

Biologiniai jutikliai – tai mažyčiai prietaisai, kuriuose naudojamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kaip pasakojo mokslininkė, tokių prietaisų kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbus, nes padeda laiku diagnozuoti ligas – dar prieš joms prasidedant. Ir kalbama ne tik apie COVID-19!

Dr. I. Plikusienė papasakojo, kaip pandemijos metu atrodė visas darbo procesas, kaip vyko koronaviruso tyrinėjimai bei supažindino, kaip atrodo mokslininkų kasdienybė dabar, pandemijai pasibaigus. Ar iš tiesų, kaip daugelis mano, ji yra nuobodi ir monotoniška? Iš kur mokslininkai savo darbe semiasi motyvacijos?

„Kai visuomenę ištinka esminė problema, ji atsigręžia į mokslininkus. Jie gali surasti atsakymus į daugelį kylančių klausimų“, – kalbėjo dr. I. Plikusienė.

Nors Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau moterų užima aukštas vadovaujamas pareigas, tačiau statistika rodo aiškią vyrų vadovų persvarą. SEB banko vadove Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėžė, kad labai svarbu atsisakyti vyraujančių stereotipų, nes tai vis dar trukdo atrasti talentus tarp moterų. Vadovė taip pat papasakojo, kokią įtaką darbo procesui daro lyčių lygybė.

TV3 nuotr. 

Pasirodo, kad pagal tam tikrose mokslo sferose dirbančių moterų skaičių, Lietuva išsiskiria ir yra tarp lyderių visame pasaulyje. Kas tai lemia? Tačiau dar yra ir tokių sričių, kuriose būtina pasitempti. Kokios jos? „Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos“, – mintimis dalijosi dr. I. Plikusienė.

Nebuvo išvengta ir mokslo lyginimo su verslu. Kaip šiose dviejose srityse skiriasi rizikų valdymai? Kodėl vykdant mokslinius tyrimus svarbu, kad grupėje būtų kuo daugiau asmenų, turinčių skirtingą nuomonę? Ar ta pati teorija galioja ir versle?

Laida „Tylūs geradariai“ – šeštadieniais, 9.30 val. per TV3.