Šimtas jaunų mokslininkų, laimėjusių podoktorantūros stažuočių konkursą, sėkmingai tęsia doktorantūros metu pradėtus mokslinius tyrimus. Paraiškas dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotei galėjo teikti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, dirbantys socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse.
Aktualūs moksliniai vizitai
Dr. Kristina Jonavičienė, dirbanti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute Genetikos ir fiziologijos laboratorijoje, galimybės tęsti mokslinę veiklą ieškojo ir Lietuvos, ir užsienio mokslo institucijose.
„Užsienio mokslo įstaigose tokios stažuotės yra įprastas dalykas, nes jaunas mokslininkas dar neturi pakankamai patirties pats kurti projektus ir burti darbo grupę. Būtent podoktorantūros stažuotės tokias galimybes ir suteikia: įgyti daugiau patirties, perprasti projektų „virtuvę” ir išmokti dirbti grupėje ir su grupe“, - įsitikinusi mokslininkė.
„Stažuotė naudinga keliais aspektais: jaunasis mokslininkas turi galimybę įsilieti į grupę tyrėjų, įsijungti į būsimą ar esamą projektą, pasisemti žinių ir praktinės patirties. Man aktualūs ir moksliniai vizitai, kurie suteikia galimybę stažuotis užsienio mokslo institucijose“, - priduria dr. K. Jonavičienė. Du mėnesius ji stažavosi Aarhus universitete Danijoje, kur Genetikos ir biotechnologijos skyriuje išmoko naujų darbo metodų, galėdama pasinaudoti universiteto sukaupta daugiametės svidrės genomo ir transkriptomo duomenų baze.
Tiria augalo atsparumą
Dr. K. Jonavičienė pasirinko temą stažuotei, artimą jos disertacijos tyrimų sričiai.
Mokslininkė tyrinėjo Motiejukų (Phleum spp.) genetinę įvairovę ir atsparumo sausrai genus, podoktorantūros stažuotės metu mokslininkė ne tik tęsia pradėtus atsparumo sausrai tyrimus, bet ir aiškinasi atsparumo šalčiui aspektus. „Pasikeitė tiriamasis objektas – vietoj motiejukų dabar tiriu daugiametę svidrę, kuri tai taip pat yra varpinių šeimos daugiametė pašarinė žolė“, - paaiškina dr. K. Jonavičienė.
Mokslininkės pasirinktai tyrimų sričiai įtakos turėjo pastaraisiais dešimtmečiais suaktyvėjusi žmogaus veikla, kurios padariniai klimato kaitai tapo akivaizdžiai matomi. „Sausra ir žemos temperatūros veikia augalų reprodukciją, augimą, vystimąsi ir produktyvumą, gana sunku nuspėti jų trukmę, kada jie užklups ar kokio stiprumo bus. Net ir nežymus stresas, besitęsiantis ilgą laiką, arba ekstremalus, nors ir trumpas, gali visai „išsunkti“ augalo energijos rezervus, o to pasekmė – įvykę negrįžtami pakitimai ar netgi augalo žūtis. Taigi, ne tik augimo sezono metu, bet ir periodiškai užklumpančios ekstremalios oro sąlygos drauge su kitais abiotiniais stresais (aukšta temperatūra, oksidacinis stresas, nepastovi sniego danga, iššutimas ar išmirkimas) sukelia didžiulius pasėlių derliaus nuostolius visame pasaulyje, todėl abiotiniams stresams atsparesnių augalų veislių selekcijos uždaviniai tampa vis svarbesni“, - įsitikinusi tyrėja.
Kuria kokybiškas pomidorų veisles
Dr. Audrius Radzevičius doktorantūros metu vykdydamas selekcijos bandymus gerinant pomidorų vaisių kokybę susidūrė su problemomis, kurioms išspręsti pritrūko laiko ir lėšų. Pasinaudojęs podoktorantūros stažuote tyrėjas tęsia pradėtus darbus.
„Siekiant proveržio tolimesniuose pomidorų tyrimuose buvo būtina ieškoti naujų mokslinių idėjų bei jų įgyvendinimo būdų. Potdoktorantūros stažuotė suteikė galimybę realizuoti savo mokslines mintis ir pasisemti naujų mokslinių žinių užsienio šalyse“, - pasakoja dr. A. Radzevičius.
Šiuolaikiniams biocheminių analizių nustatymo metodams atlikti reikia ne tik specializuotos brangios įrangos, bet ir profesionalaus techninio personalo, todėl tai sukelia daug nepatogumų augintojams, gamintojams ir mokslininkams.
„Žemės ūkyje, selekcijoje, bei maisto pramonėje reikėtų taikyti paprastą, nebrangų, patikimą bei greitą biocheminių medžiagų kiekio pomidoruose nustatymo metodą. Todėl buvo atkreiptas dėmesys į tridimensinę kolorimetriją, kai įvertinamas atspindys ir jo vertės lyginamos su biocheminių elementų kiekiu. Nedestruktyvus biocheminių elementų kiekio prognozavimas labai aktualus pomidorų selekcijoje kuriant naujas kokybiškas veisles, nes šių elementų kiekis gali būti prognozuojamas ant augalo, nenuskinant pomidoro, augant ir nokstant tam pačiam vaisiui“, - savo tyrimų aktualumą pabrėžia mokslininkas.
Jo nuomone, šių tyrimų rezultatai gerokai paspartintų visą selekcijos procesą, nes leistų greitai įvertinti tiriamas veisles ir jas atrinkus jau tais pačiais metais atlikti naujus kryžminimus. Taikant nedestruktyvius metodus, galima atlikti pakartotinus to paties bandinio tyrimus bei stebėti to paties pomidoro vaisiaus, bręstančio ant pomidoro augalo, biocheminių elementų junginių kiekio pokyčius jam nokstant. Taip būtų galima atlikti mažiausiomis piniginėmis ir laiko sąnaudomis, be to nereikėtų naudoti ir utilizuoti aplinkai pavojingų analizėms naudojamų cheminių tirpiklių.
Stažuojasi įvairių sričių mokslininkai
2009 metais pradėtas vykdyti „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimo Lietuvoje“ projektas skirtas III pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrimus.
Kasmet pasirinktos krypties stažuotėse tobulinasi maždaug pusšimtis daktarų – įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus, kelia kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.
2013 metų birželį bus skelbiamas penktasis kvietimas finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2013–2015 metais. Kaip ir anksčiau, konkurse dalyvauti galės įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunieji mokslininkai.
Projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004) finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01).
Naujausi komentarai