Mokslininkė Claudia Fugazza labai domisi šunimis ir tuo, kaip veikia jų protas. Vaizdo skambučiu ji darė eksperimentą – tikrino šuns gebėjimą suprasti kalbą.

„Norėjome išsiaiškinti, ar gabūs šunys geba įsiminti žodžius, gali suvokti jų reikšmę. Ar šuo gali suprasti, kad daiktai atlieka tą pačią funkciją, net jei ir atrodo skirtingai“, – kalbėjo C. Fugazza.

Tiesa, ne visi šunys gali dalyvauti tokiame tyrime. Mokslininkai dirba tik su tais keturkojais, kurie geba išmokti naujus žodžius. Tyrime dalyvauja septyni ypatingi gyvūnai iš viso pasaulio, jie stebimi internetu. Tyrimo esmė – išsiaiškinti, ar šuo gali atnešti tinkamą žaislą.

„Viename kambaryje padedame žaislus, o kitame šuo būna su šeimininku. Tada šeimininkas paprašo šuns atnešti konkretų žaislą, pavyzdžiui, pliušinį meškiuką. Šuo žino, kad žaislai yra kitame kambaryje, todėl ten nubėga. Per kitą kamerą jį stebime, tačiau šeimininkas negali duoti jokio signalo, kuris paveiktų keturkojo sprendimą“, – šnekėjo mokslininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Čia prasideda įdomybės. Šunys gavo dviejų rūšių žaislus – vienus, kuriuos reikia traukti, ir kitus, kuriuos reikia nešti. Vėliau šeimininkai atnešė naujus, dar nematytus žaislus ir aiškinosi, ar šuo supranta, kuriai kategorijai priklauso žaislas – traukiamų ar nešamų.

Tyrimo rezultatai džiugina – šunys įrodė, kad supranta žaislo paskirtį. Nors daugelis gyvūnų gali grupuoti daiktus pagal išvaizdą, gebėjimas priskirti žodį kategorijai laikomas pažengusiu.

„Ieškome daugiau gabių šunų, kurie galėtų dalyvauti tokiuose tyrimuose“, – teigė mokslininkė.

Žmonės priskirti žodį kategorijai išmoksta ankstyvoje kalbos raidos stadijoje.