2022-ųjų tendencijos: kur juda maisto kultūra? | Diena.lt

2022-ŲJŲ TENDENCIJOS: KUR JUDA MAISTO KULTŪRA?

  • 4

Požiūris į maistą, valgymo kultūra ir su maistu susiję žmonių įpročiai nuolat kinta. Tam įtakos turi įvairūs veiksniai – pandemija, visuotinis atšilimas, tvarumo tendencijos. 2022-aisiais dar daugiau dėmesio bus skirta kovai su maisto švaistymu ir sveikatingumui.

Augalinė mityba

Svarbiausia tendencija, kuri tęsis ir 2022-aisiais, – augalinė mityba. Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pastebi, kad pastaruosius kelerius metus augalinė mityba populiari ne tik tarp mėsos atsisakiusiųjų, bet ir tarp tų, kurie valgo mėsą, tačiau stengiasi jos vartoti mažiau. Bent vieną dieną per savaitę pakeisti mėsos patiekalus vegetariškais valgiais paprasčiau, nei atrodo.

„Nors šiuo metu prekybos vietose galima rasti įvairiausių mėsos pakaitalų: nuo augalinio faršo iki šnicelių, sojų dešrelių ar mėsainių paplotėlių, populiarūs ir namuose pasigaminti veganiški ar vegetariški patiekalai bei produktai, kurie, žinoma, dar yra ir sveikesni. Pavyzdžiui, pernai išpopuliarėjo naminio anakardžių „sūrio“ gaminimas, iš kruopų ir grybų pagaminti „kepsniai“, kurie yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Žmonės vis dažniau augaliniais produktais keičia ne tik mėsą, bet ir pieno produktus. Pavyzdžiui, vietoj įprasto pieno naudoja migdolų, sojų, anakardžių ar ryžių gėrimus“, – teigia V.Juodkazienė.

Spėjama, kad šįmet turėtų smarkiai išpopuliarėti ne tik veganiški ar vegetariški mėsos, bet ir žuvies, jūrų gėrybių pakaitalai: nuo iš duonvaisių pagamintų „žuvies pirštelių“ iki iš žirnių paruoštų „krevečių“.

„Shutterstock“ nuotr.

Valgomi indai

Dar viena įdomi šiais metais vyrausianti tendencija – valgomi indai ir įrankiai. Valgomųjų šaukštų, lazdelių, lėkščių, dubenėlių ir puodelių kokybė auga, o kainos mažėja. Tai rodo, kad prasideda valgomųjų pakuočių revoliucija, kuria siekiama sumažinti vienkartinės taros ir plastiko atliekų skaičių.

„Valgomus stalo įrankius galima pasigaminti ir namuose: pavyzdžiui, vietoje šaukšto naudoti kopūsto arba salotos lapą, o nusmailintą morkų pagaliuką – kaip iešmelį ar lazdelę. Valgomuosius dubenėlius ir lėkštes galima taip pat paruošti įvairiais būdais. Duona, kurios vidurys buvo pašalintas, gali būti naudojama sriuboms patiekti, o desertai serviruojami iš šokolado pagamintame indelyje ar lėkštutėje“, – vardija variantus V.Juodkazienė.

„Shutterstock“ nuotr.

Netikėti skoniai

Prognozuojama, kad vienas populiariausių 2022 m. skonių ir ingredientų bus kinrožė. Ji ne tik pasižymi vitamino C ir kitų antioksidantų gausa, bet ir nepaprastu saldžiai salstelėjusiu skoniu.

Teigiama, kad kinrožės bus naudojamos ne tik įvairiausiems gėrimams – arbatoms ar kokteiliams gardinti. Jomis dažniau bus praturtinami ir ledai ar kiti įvairiausi desertai, netgi vištienos ar žuvies patiekalai. Be to, pasaulyje jau randasi ir šio skonio užtepėlių.

Dar viena kategorija, kuri augs 2022-aisiais, – įvairiausi nealkoholiniai gėrimai, pradedant nealkoholiniu alumi ir baigiant įvairiausiais nealkoholiniais kokteiliais. Dar vienas populiarus ir mėgstamas gėrimas – fermentuota arbata kombučia.

„Kombučia vertinama ne tik dėl įmantraus skonio, bet ir sveikatai naudingų savybių. Fermentacijos metu pradeda daugintis gerosios bakterijos – probiotikai, naudingi žmogaus organizmui. Jie gerina virškinimo sistemos veiklą, mažina uždegimą, netgi skatina svorio mažėjimą“, – pasakoja V.Juodkazienė.

Tampa svarbu, iš kur atkeliauja prekybos vietose randami produktai, todėl žmonės pirmenybę teiks vietinių ūkininkų ir augintojų produkcijai.

Gaminimas be maisto atliekų

Kaip teigia ekspertė, nuo maisto atliekų iki plastiko mažinimo pakuojant maistą – 2022-aisiais žmonės ieškos būdų, kaip apsipirkti ir gaminti maistą, skiriant daugiau dėmesio tvarumui.

„Neabejotina, kad dėmesys aplinkai, klimatui ir tvarumas toliau turės didelį poveikį maisto pramonei, restoranų ir vartotojų elgesiui. Vartotojai vis daugiau dėmesio skirs pakuotėms, atliekoms, naudojamoms virtuvėje, mažinti. Tikimasi, kad daugiau maisto gamintojų keis savo produktų pakuotes, kad sumažintų atliekų, o ypač plastiko kiekį. Kalbant apie maistą, tampa svarbu, iš kur atkeliauja prekybos vietose randami produktai, todėl žmonės pirmenybę teiks vietinių ūkininkų ir augintojų produkcijai“, – sako V.Juodkazienė.

GALERIJA

  • Alternatyva: vis dažniau augaliniais produktais keičiama ne tik mėsa, bet ir pieno produktai – vietoj įprasto naudojamas migdolų, sojų, anakardžių ar ryžių.
  • Variantai: nors valgomų indų galima nusipirkti, yra daugybė būdų pasigaminti jų patiems.
  • Variantai: nors valgomų indų galima nusipirkti, yra daugybė būdų pasigaminti jų patiems.
  • Variantai: nors valgomų indų galima nusipirkti, yra daugybė būdų pasigaminti jų patiems.
  • Variantai: nors valgomų indų galima nusipirkti, yra daugybė būdų pasigaminti jų patiems.
  • Prognozė: manoma, kad itin išpopuliarės vitamino C ir kitų antioksidantų gausa pasižyminti kinrožė – ji bus naudojama ne tik gėrimams, bet ir patiekalams pagardinti.
„Shutterstock“ nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Anonimas

labai teisinga;kraujuoti mesgaliai [[taip megiami kvailiu !] Atnesha zmogui baises kepenu ligas ,uzkreciamus hepatitus,brrr..

Anonimas

Dabar kas netingi terliotis tas mokina kaip reikia gaminti.Pažiūri ir vos neapsivemi.

Anonimas

Maistas turi bueti ne valgomam inde,bet tokiame kaip nuo seno induose.Žmogus turi matyti kas yra lėkštėje ir ką jis valgys.Susukta kažkokia bulką su dešrele,nesuprantu, o gal joje kokio Š .. su pagardais pridėta ,nu ne .Niekada nevalgau kur papuola, kas papuola ir niekada nevalgau svetimo maisto.Galima tik kavą, arbata kavinukeje isgerti ir tai neaišku koks ten tas virėjas. Pandemija gali kilti ir nuo maisto ,įvairiausiais būdais.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS