Džiovinimas – vienas seniausių ir sveikiausių konservavimo būdų. Pamenate, pas močiutę visada gaudavote džiovintų obuoliukų, o sunegalavę – jos pačios susidžiovintų vaistažolių arbatos. Šiandien natūralus džiovinimas ne tik atgimė, bet ir ištobulėjo: įgudome džiovinti beveik viską.

Kodėl?

Sodo, daržo ir miško gėrybių džiovinimo pranašumas yra tas, kad nereikia naudoti konservantų. Nors džiovinimo metu išgaruoja vanduo, tačiau tokie produktai yra maistingi. Tai gardūs ir naudingi užkandukai.

Tačiau nereikia pamiršti, kad naudingųjų medžiagų koncentracija džiovintuose vaisiuose, palyginti su šviežiais, yra net didesnė, todėl rekomenduojama valgant nepadauginti jų.

Džiovinti vaisiai, uogos grybai, prieskoniai – skanus pagardas sriuboms, košėms, troškiniams, makaronų patiekalams, apkepams, puikus pyragų, apkepų įdaras. Sumalus juos tinka įberti į įvairiausias košes, pudingus, kitus desertus.

Ką?

Dažniausiai džiovinami obuoliai, kriaušės, slyvos, mėlynės, spanguolės, pastaruoju metu vis dažniau – moliūgai, morkos, burokėliai, svogūnai, porai, salierai, grybai. Susmulkinus morkas, česnakus, porus, svogūnus, bus universalus mišinys, kuris tiks įvairiems patiekalams gardinti.

Sunkiau džiovinti daugiau vandens turinčias daržoves – pomidorus, agurkus, bulves, tačiau verta apsišarvoti kantrybe. Džiovinti pomidorai tampa ypatingu delikatesu, nepaprastai gardūs užpilti aliejumi su prieskoniais (raudonėliais, kaparėliais, bazilikais, česnakais). Jei norisi aštresnių, galima paskaninti aitriosiomis paprikomis. Užpylę tokiu pagardintu ir pašildytu aliejumi, porą dienų palaikę kambario temperatūroje, o vėliau – šaldytuve turėsite ypatingą gardumyną.

Kaip?

Visų pirma vaisius ir daržoves reikia paruošti džiovinti: atrinkti sunokusius, nuplauti, nusausinti. Kai kuriuos vaisius ir daržoves, kad geriau išdžiūtų, reikia nuplikyti (slyvas) arba susmulkintus kelias minutes apvirti (morkas, burokėlius, kopūstus). Kad džiovinami obuoliai, kriaušės, bananai nepatamsėtų, galima juos susmulkintus kelias minutes palaikyti citrina parūgštintame vandenyje.

Džiovinti močiučių būdu – saulėje galima tik atostogaujant sodyboje ir turint pakankamai daug laiko. Be to, nėra garantijos, kad pavyks ištaikyti saulėtą dieną. Nereikia pamiršti, kad tiesioginiai saulės spinduliai mažina vertingų medžiagų kiekį.

Džiovinti tinka įprasta orkaitė. Temperatūra neturėtų viršyti 60 laipsnių. Jeigu norime kuo daugiau naudos sveikatai, gėrybes džiovinti patariama iki 40 laipsnių temperatūroje. Džiovinant būtina praverti dureles, kad nesikauptų garai, ir reguliariai apversti griežinėlius. Džiovinimas orkaitėje trunka apie 5–7 val.

Galima džiovinti be elektros energijos – tiesiog supjaustyti smulkiai daržoves ar vaisius, išdėlioti vienu sluoksniu ant švaraus popieriaus (jokiu būdu ne ant laikraščio) ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kuo toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

Patogiausia džiovinti specialioje elektrinėje vaisių ir daržovių džiovyklėje. Prietaiso konstrukcija paprasta: ją sudaro keli padėklai skylėtais dugnais, pro kuriuos laisvai cirkuliuoja ventiliatoriaus paskirstomas įkaitintas oras. Temperatūrą reguliuoja termostatas, todėl vienam ar kitam produktui galima parinkti tinkamiausią režimą.

Verta žinoti

Džiovintus vaisius ir daržoves reikia laikyti tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje. Drėgmė – didžiausias džiovintų gėrybių priešas, todėl jas reikia laikyti sandariuose induose, o ne plastikiniuose maišeliuose. Net ir taisyklingai laikomas sudžiovintas gėrybes reikia suvartoti per metus, nes vėliau keičiasi jų skoninės savybės, spalva.

Liofilizacijos pranašumai

Liofilizacija – džiovinimas dideliu šalčiu. Šią technologiją galima taikyti visiems produktams, turintiems vandens. Iš pradžių vaisiai ir uogos užšaldomi kameroje, o tada dideliame šaltyje (–80 laipsnių) išdžiovinami. Šio proceso metu vanduo ledo pavidalu pereina į garų fazę, nepavirsdamas skysčiu. Būtent dėl šios priežasties po liofilizacijos uogos ir vaisiai nekeičia formos, tūrio, spalvos, išsaugomos jų aromatinės ir skoninės savybės, o tekstūra tampa puri ir traški.

Vienas didžiausių liofilizacijos pranašumų, kad produktą galime liofilizuoti tuo metu, kai jis yra pats vertingiausias, t. y. prinokęs, turintis daugiausia vitaminų, mineralinių medžiagų.

Tiesa, liofilizacijai reikalinga itin kokybiška žaliava, jai keliami ypač aukšti reikalavimai. Nors liofilizuoti galima beveik viską, labai sunkiai ir nekokybiškai išdžiovinamos uogos, turinčios tvirtą odelę (serbentai, spanguolės, aktinidijų, sausmedžių, šermukšnių uogos, pomidorai, paprikos).