Vakar Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo pažymėtas Felikso Vaitkaus - pirmojo lietuvių kilmės lakūno, įvykdžiusio S.Dariaus ir S.Girėno priesaką įveikti Atlantą, 101-asis gimtadienis. Ta proga susirinkusiems kauniečiams buvo parodytas beveik valandos trukmės Jono Čepo ir Stasio Dargio dokumentinis filmas apie šeštąjį pasaulyje pilotą, vieną perskridusį Atlantą. Kartu buvo pristatyta gausiai iliustruota Dalės Naujalienės knyga „Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą".
Po tragiškos S.Dariaus ir S.Girėno transatlantinio skrydžio baigties 1933 metų liepą, JAV lietuvių laikraščiai pradėjo raginti užbaigti lakūnų pradėtą darbą - be nutūpimo lėktuvu iš Niujorko pasiekti Kauną. Surinkus lėšų, buvo nupirktas medinio korpuso lėktuvas, kuriuo sutiko skristi Čikagos priemiestyje gimęs Lietuvos emigrantų 27-erių metų sūnus Feliksas Vaitkus. Filosofiją ir verslo administravimą Čikagos universitete studijavęs F.Vaitkus, JAV kariuomenėje tarnavo elitinėje aviacijos eskadrilėje.
F.Vaitkus kartu su savo uošviu parengė „Lituanica II" istorinei kelionei į Lietuvą. Net tris mėnesius lakūnas laukė palankaus oro skrydžiui, kuris prasidėjo 1935 metų rugsėjo 21-osios rytą ir po 22 valandų 30 minučių gan sėkmingai baigėsi Airijos laukuose - pilotas buvo priverstas nutūpti dėl benzino siurblio gedimo.
„Lituanica II" buvo išardyta ir nuplukdyta į Klaipėdą, o lakūnas lėktuvu nuskrido į Berlyną. Iš ten F.Vaitkus traukiniu pasiekė Lietuvą, kur jo laukė tikra pagarbos ir džiaugsmo fiesta.
„Lituanica II" buvo suremontuota Kaune ir iki 1940 metų tarnavo mokslo tyrimams, o po to pateko į Zoknių oro uostą prie Šaulių, kur tapo okupantų mokomuoju taikiniu šaudymo poligone.
F.Vaitkus, grįžęs iš Lietuvos į JAV, studijavo aeronautikos inžineriją ir sparčiai kilo karjeros laiptais. Dirbdamas JAV oro pajėgų Vokietijoje aprūpinimo viršininku, staiga mirė nuo širdies smūgio 1956 metų vasarą. Dabar JAV gyvena F.Vaitkaus sūnus Pilypas.
Naujausi komentarai