Lietuvoje gerai žinomos dailininkų Jusionių dinastijos kūrinių paroda džiaugsmingai sutikta uostamiestyje. Per vernisažą Dailės parodų rūmuose penktadienį buvo pilna dailės gerbėjų, skubėjusių apžiūrėti net per tris sales nusidriekusią ekspoziciją.

Kartu – dvi kartos

Joje – galingai spalvomis trykštančios vieno ryškiausių Lietuvos peizažistų vilniečio Stasio Jusionio pastarųjų dviejų dešimtmečių drobės, Klaipėdoje kūrusio jo sūnaus Algimanto Jusionio (1954–2004) ekspresyvi paskutiniojo dešimtmečio tapybos išklotinė ir jo jaunesniojo brolio Vidmanto Jusionio dinamiški siurrealistiniai naujausi paveikslai su zoomorfiniais motyvais. Jų apsuptyje jaukiai rymo daug kam dar nematytos skulptūrinės kompozicijos, kurias paskutinįjį savo kūrybos dešimtmetį nulipdė keramikė Aldona Ličkutė-Jusionienė (1928–2007).

Kaip pastebėjo menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, ši dviem kartoms atstovaujančios šeimos – tėvų ir vaikų kūrinių paroda – fantastiška ir labai gerai atrodo Klaipėdos dailės parodų rūmų erdvėse. Lankytojams ji atskleidžia ištisą lietuvių dailės epochą – klasikinę lietuvių tapybos tradiciją ir labai gražų lietuviškosios keramikos fragmentą.

Dalijosi prisiminimais

Kiekvieną ji pasitinka S.Jusionio paveikslu "Laimingas žmogus", kuriame su katinu ant tėvo kelių nutapyti visi keturi parodos autoriai. Toks susitikimas dabar įmanomas tik metafizinėje plotmėje, nes dviejų dailininkų jau nebėra tarp gyvųjų. Bet, kaip daug kas pastebėjo, jų darbai pulsuoja tokia gyvybe ir jėga, kad atrodo, lyg būtų ką tik sukurti.

Prisiminimais apie autorius dalijosi klaipėdiečiai tapytojai Edvardas Malinauskas ir Juozas Vosylius, keramikas Vladas Petravičius, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė, socialinių mokslų daktaras Vytautas Čepas ir kiti. Suprantama, daugiausia buvo kalbama apie A.Jusionį – ryškų Klaipėdos tapytoją, kolegą, bičiulį, dėstytoją, ilgametį Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininką, prieš dešimtmetį kaip reikiant sujudinusį uostamiesčio dailės gyvenimą. Energingas, ryžtingas, veržlus, kaip abu tėvai jis buvo maksimalistas, audringa, nepaprastai spalvinga, veikli asmenybė. O A.Jusionio darbai labai išraiškingai byloja apie jį kaip menininką, ištapiusį visą save savo drobėse.

Čia buvo laimingas

Į parodos pristatymą Klaipėdoje iš sostinės atvažiavusio V.Jusionio teigimu, "Algis buvo labai žingeidus ir smalsus. Jam tiko Klaipėda, čia buvo laimingas. Čia save atrado ir subrandino". V.Jusionis parodoje įžvelgė savo, brolio ir tėvo tapybos jungtį – spalvos radikalumą. Jis pasakojo, kad mama save irgi laikė tapytoja ir labai džiaugdavosi, kai šį bruožą jos keramikoje pastebėdavo kiti.

A.Jusionio žmonos Violetos, vadovaujančios "Klaipėdos galerijai", parengta Jusionių šeimos paroda "Keturi gyvenimai – keturi likimai" vasario pabaigoje startavo Vilniaus "Arkos" galerijoje, o dabar beveik mėnesį svečiuosis Klaipėdoje. Po penkerių metų, kaip žadėjo V.Jusionienė, bus kita. Nieko nuostabaus, nes Jusionių dinastija tęsiasi – senelių ir tėvų meno keliais eina vaikai ir anūkai.