Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) iškilmingai atidaryta atnaujinta "Lituanicos" ekspozicija. Pasak VDKM Karybos istorijos skyriaus vedėjos Dalės Naujalienės, kuri su bendraminčiais per porą metų atnaujino šią ekspoziciją, jos atidarymas beveik sutapo su oranžinės paukštės vardo parinkimo 80-mečiu.
Su šampano butelio šukėmis
"Lituanica" – šį brangų kiekvieno lietuvio širdžiai pavadinimą, kurį pasiūlė žurnalistas Antanas Vaivada, S.Darius išrinko iš daugybės kitų.
1933 m. gegužės 6-ąją Čikagos Midvėjaus oro uoste įvyko lėktuvo krikštynos: jį pašventino du lietuvių kunigai, o S.Dariaus motina amerikiečių papročiu sudaužė į propelerio ašį butelį šampano.
"Tą pačią akimirką buvo nuimtas audeklas, slėpęs lėktuvo pavadinimą. Kitą dieną "Lituanica" išskrido į savo starto vietą Niujorke – Floid Beneto aerodromą", – priminė oranžinės paukštės istorines akimirkas D.Naujalienė.
Ekspozicija praturtėjo
Atnaujintoje "Lituanicos" ekspozicijoje nemaža naujų eksponatų – dalį jų pateikė S.Dariaus vaikaitis Skirmuntas Maštaras. Tai – lakūno dienoraštis, ordinai ir medaliai, kuriais S.Darius buvo apdovanotas, kovodamas JAV kariuomenės sudėtyje Prancūzijos fronte, bei Lietuvos apdovanojimai, skirti didvyriui po mirties.
Ekspozicijoje galima pamatyti ne tik specialistų sutvarkytas "Lituanicos" liekanas, bet ir kelis iš beveik tūkstančio laiškų, kuriuos lakūnai pirmi pasaulyje gabeno oru iš Šiaurės Amerikos į Kauną, didvyrių asmeninius daiktus, drabužius, batus.
Galima pamatyti ir pluoštą dolerių, kuriuos 1983 m. rado Stasio Girėno kostiumo kelnių laikrodžio kišenėlėje jo drabužius restauravusi Lietuvos dailės muziejaus restauratorė Elena Jazbutienė. Beje, visi abiejų lakūnų drabužiai po katastrofos buvo perpjauti taip, kad būtų lengviau išimti didvyrių kūnus.
"Lituanica" skrenda
D.Naujalienė ekspozicijoje atkreipė dėmesį į S.Dariaus 1920 m. atsivežtą į Lietuvą užrašų knygelę, kurioje jis pats klaidingai įrašė savo gimimo datą.
Čia pat eksponuojamas jo bilietas (leidimas) į Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo posėdį, "Lituanicos" techninis pasas, kiti su šiuo istoriniu skrydžiu susiję dokumentai, asmeniniai lakūnų daiktai.
S.Darius ir S.Girėnas, savo skrydžiu siekę pažadinti tautą, jos savimonę, šią užduotį įvykdė, nes, pasak VDKM direktoriaus ats. plk. Kęstučio Kuršelio, "Lituanica" skrenda mūsų širdyse iki šiol, nors jos skrydis nutrūko prieš 80 metų. Tai patvirtino ir gausiai į ekspozicijos atidarymą susirinkę kauniečiai bei miesto svečiai.
Tarp pastarųjų buvo ir "Lituanicos" skrydžio 60-mečio proga oranžinės paukštės repliką sukonstravęs ir ja iš Soldino į Kauną atskridęs Vladas Kensgaila, nemažai žinomų aviacijos istorikų, aviatorių, neabejingų Lietuvos istorijai žmonių.
Naujausi komentarai