„Maistas nebuvo pristatytas“

Takuja Higashimoto, kaip rašo „My News“, per metus pateikė 1 095 netikrus užsakymus ir gavo maisto produktų už daugiau nei 3,7 mln. jenų (apie 24 tūkst. JAV dolerių), nesumokėdamas nė jenos.

Jo schema buvo paprasta, bet itin efektyvi: vyras rinkdavosi bekontaktį pristatymą; vos gavęs maistą, jis rašydavo į pagalbos pokalbį ir teigdavo, kad užsakymas „nebuvo pristatytas“; pagal šį skundą gaudavo pilną pinigų grąžinimą.

Vienas toks atvejis fiksuotas liepos 30-ąją, kai Higashimoto užsisakė ledų ir vištienos kepsnių. Po kelių minučių jis pranešė apie tariamą „nepristatymą“ ir tą pačią dieną atgavo 16 tūkst. jenų (apie 105 dolerių) kompensaciją.

124 fiktyvūs profiliai

Kad sukčiavimą būtų sunkiau atsekti, vyras sukūrė 124 skirtingas paskyras platformoje „Demae-can“, naudodamas suklastotus vardus, adresus ir išankstinio mokėjimo SIM korteles.

Kiekvieną paskyrą jis ištrindavo po kelių užsakymų, taip naikindamas pėdsakus.

Per apklausą Higashimoto prisipažino

„Iš pradžių norėjau tik pabandyti. Bet kai pamačiau, kaip lengvai viskas veikia, nebegalėjau sustoti.“

„Stiprinsime saugumą“

Po skandalo „Demae-can“ atstovai pareiškė, kad imsis griežtų priemonių prieš sukčiavimus.

„Sustiprinsime vartotojų tapatybės patikrą ir įdiegsime algoritmus, galinčius aptikti neįprastą prekybinę veiklą“, – teigė įmonės atstovas.

Internete kilo audringa reakcija: kai kurie vartotojai ironizavo dėl sukčiaus „išradingumo“, tačiau dauguma kritikavo pačią platformą, esą jos pinigų grąžinimo politika per daug paslaugi klientams.

„Sistema per daug pasitiki pirkėjais. Tokie atvejai rodo, kad reikia didesnio balanso tarp patogumo ir saugumo“, – rašė japonų internautai.

Ne pirmas atvejis

Panašių sukčiavimo schemų pastaraisiais metais fiksuota ir Kinijoje, kur keli asmenys taip pat mėnesį maitinosi nemokamai naudodamiesi suklastotais grąžinimais už tariamai „nepristatytą maistą“.