Parašiutininkai įvarė baimės klaipėdiečiams. Iš lėktuvo iššoko keturi sportininkai, o parašiutai išsiskleidė tik trims iš jų. Tokį vaizdą žmonės regėjo prie magistralės šalia Klaipėdos aviaeskadrilės.

Parašiutininkų klube netrukus sulaukta skambučio iš Bendrojo pagalbos centro: „Kas pas jus vyksta, ar nereikia pagalbos?“

„Ačiū Dievui, jos neprireikė. Tai normalus dalykas, kai važiuojant automobiliu nuleidžia padangą, žmonės pasikeičia ratą ir važiuoja toliau. Lygiai tas pats buvo pas mus“, – situacijos nesureikšmino parašiutininkas Gintaras Vaičekauskas.

Kai išsiskleidžia pagrindinis parašiutas, jei sportininkui kas nors nepatinka – kupolo forma ar persisukusi stropa (virvė), parašiutininkas atkabina pagrindinį parašiutą, kuris atsikabindamas ištraukia atsarginį. Atsarginis parašiutas išsiskleidžia visada, tikino sportininkai.

Tą vakarą taip ir atsitiko: iššoko patyręs parašiutininkas, buvo susisukusios jo parašiuto virvės. Jis atkabino pagrindinį parašiutą ir išskleidė atsarginį. Stebint nuo žemės, viskas atrodė kur kas baisiau.

Su ta pačia grupe iš lėktuvo iššokęs Robertas Rezgevičius matė, kad kolega atkabino pagrindinį parašiutą, ir sekė, kur nukris nevaldomas kupolas.

„Jei jis būtų sklendęs magistralės link, gal būčiau bandęs jį pasigauti koja. Bet kontaktas ore nėra nepavojingas, gaudyti nerekomenduojama. Vis dėlto pasaulyje buvo, kai žmonės ore kupolą yra pagavę ne kartą“, – pasakojo sportininkas.

Parašiuto kupolas kainuoja daugiau nei 1 tūkst. eurų. Tad nenorėta jo prarasti.

Tą vakarą parašiutininkai šokinėjo iš trijų kilometrų aukščio. Skleidžiant atsarginį parašiutą, užtenka 200 metrų aukščio, kad sportininkas išsigelbėtų. Šiuo atveju jis buvo išskleistas vieno kilometro aukštyje.

„Tai – ne šachmatai. Kartais per sezoną taip nutinka ne sykį. Jei žmogus nukristų be atsarginio parašiuto, būtų kitas reikalas, bet kadangi yra du parašiutai, tai, esant situacijai, panaudojame atsarginį“, – ramino Klaipėdos parašiutininkų klubo vadovas Gytis Skučas.