Po „džiazų“ – sentimentai

Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui garsūs muzikantai negailėjo komplimentų ir tvirtino, kad norėtų sugrįžti į pajūrį. Tačiau pakilios organizatorių nuotaikos grumiasi su dvejonėmis – renginys atsidūrė lemtingoje kryžkelėje.

Ragavo kebabų

Svečius iš užsienio Klaipėdoje žavėjo publikos sutikimas ir demokratiška miesto atmosfera.

Bosine gitara „Lurrie Bell Chicago Blues Band“ grojantis Felton Crews tvirtino, kad permainingas pajūrio oras nuotaikos nesugadino: „Tokia jau toji motina gamta. Negali būti viskas šimtu procentų tobula. Ant scenos jautėmės puikiai“.

Muzikantas laisvalaikiu spėjo pasivaikščioti po senamiestį, nudžiugo įgyvendinęs norą paragauti klaipėdietiškų kebabų. „Žmonės žiūrėjo išpūtę akis, tačiau buvo malonūs. Klaipėdoje išvydau daugybę gražių veidų, žavių moterų. Miestą pamilau“, – šypsojosi F.Crews. Muzikantas džiaugėsi išmokęs porą lietuviškų posakių – „labas vakaras“ bei „viso gero“.

Jautėsi apgaubti rūpesčiu

Francis Rocco Prestia, grojančiam legendinėje grupėje „Tower of Power“ bosine gitara, Lietuvos pajūris pasirodė žvarbus, bet viską atpirko šilta festivalio atmosfera.

„Vaikščiojau mažai, tačiau svarbiausi dalykai vyko po nosimi – gyvenome prie pat Teatro aikštės, mano kambario langas žvelgė tiesiai į sceną. Klaipėdoje patyrėme daugybę nuostabių dalykų – sutikome fantastiškų žmonių, jautėme nuoširdų organizatorių rūpestį“, – tvirtino F.Rocco Prestia.

„Tower of Power“ muzikantus sužavėjo restorano „Stora antis“ virtuvė. Ypatingų liaupsių sulaukė obuolių pyragas. Grupės nariai pasirūpino, kad šio deserto nestigtų ir jų apartamentuose.

F.Rocco Prestia teigimu, muzikantai nekantravo susitikti su festivalio publika. Po savo pasirodymo „Tower of Power“ jautėsi dar labiau pakylėti ir vylėsi, kad pasirodymas Klaipėdoje – ne paskutinis.

Dėkojo publikai

Būgnininkas Jojo Mayer, Klaipėdoje koncertavęs su grupe „Depart“, irgi liko sužavėtas: „Prieš kelerius metus grojau šiame festivalyje su savo grupe „Nerve“. Išsivežiau intensyvumo įspūdį. Šįsyk vėl išvydau daugybę žmonių, kurių širdys ir protai yra išties atviri muzikai“.

Virtuoziškajam muzikantui antrino vokalistė Cecile Verny: „Iš širdies gelmių dėkoju organizatoriams, šauniai komandai, publikai, susirinkusiai mūsų pasiklausyti. Žmonėms grojame gyvai. Jei ne jie – nebūtų jokios prasmės stovėti ant scenos“.

Organizatoriai neišvengė stresų

Festivalio globėjas Vytautas Grubliauskas taip pat įsitikinęs, kad publika – didžioji renginio vertybė. „Energijos vulkanas muzikantus tiesiog uždega. Banguojančią džiazo jūrą sunku ramiai stebėti. Buvo minučių, kai skruostais riedėjo ašaros“, – prisipažino V.Grubliauskas.

Klaipėdietis negailėjo komplimentų festivalio organizacinei komandai. „Savotiškas paradoksas: vertinant jubiliejinio festivalio trukmę, svečių skaičių ir muzikantų kalibrą akivaizdu, kad renginys buvo solidžiausias per visą savo istoriją, nors pagalbininkų šįsyk turėjome mažiau. Išvengti nesklandumų neįmanoma, tačiau žmonių atsidavimas padėjo juos įveikti“, – kalbėjo renginio globėjas.

Atvirauti apie netikėtus iššūkius V.Grubliauskas nepanoro, tačiau šmaikštavo iškalbingai: „Jei dar ir turėjau nepražilusių plaukų, tai jų po šio festivalio tikrai nebeliko“.

Ateitis – miglota

Muzikantai, įskaitant ir didžiąsias savaitgalio koncertų žvaigždes, organizatorių teiravosi apie festivalio ateities perspektyvas. V.Grubliausko teigimu, aiškiai apibrėžti viziją – dar anksti.

„Negalėčiau pasakyti, kokie bus pasikeitimai, bet jų tikrai neišvengsime. Kol kas aišku viena – įkopėme į aukščiausią Olimpą. Kur dar Lietuvoje rastumėte miesto aikštę, kurioje nemokamai koncertuoja tokio lygio žvaigždės? Stebuklas per didelis, kad jį suvoktumėme. Turbūt nuskambės pesimistiškai, tačiau spėju, kad tik praradimas galėtų padėti viską deramai įvertinti“, – samprotavo V.Grubliauskas.

Klaipėdiečio teigimu, nereikėtų atmesti varianto, kad šiųmečio festivalio akordai galėjo būti paskutiniai arba laukia pertrauka. Švelnesnės prognozės – vyks kuklesni renginiai arba dalis koncertų taps mokami.