1971 metais tyrėjai atrado tasadajų tautą, gyvenusią džiunglėse ir naudojusią „akmens amžiaus“ darbo įrankius. Jie šimtmečius buvo izoliuoti nuo pasaulio. Kokia jų paslaptis?
Izoliuoti nuo pasaulio: tasadajų tautos paslaptys
Kaip rašo „IflScience“, 1970–1980 metais žiniasklaidos ir antropologų dėmesį patraukė grupė žmonių, gyvenusių Filipinų Mindanao salos džiunglėse. Pirmą kartą jie sudomino pasaulį tuo, kad apie juos niekas nežinojo. O antrą kartą – kai buvo įtarti apgaule.
Tasadajų tauta pirmą kartą buvo atrasta visai neseniai – 1971 metais. Ataskaitose buvo teigiama, kad 26 žmonės gyveno urvuose, dėvėjo labai mažai drabužių ir naudojo akmens amžiaus įrankius. Tarpusavyje jie bendravo savita, unikalia kalba. Ši žmonių grupė neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu ir nieko apie jį nežinojo.
Jie gyveno kaip medžiotojai-rinkėjai ir nemokėjo ūkininkauti.
„Nors jų ekonomika iš esmės pagrįsta maisto rinkimu, nuo 1966 m. jie išmoko gaudyti kelias gyvūnų rūšis. Preliminarūs lingvistiniai duomenys rodo, kad tasadajai buvo izoliuoti nuo savo artimiausių kaimynų 600 ar daugiau metų“, – teigiama 1972 m. ataskaitoje.
Apie tasadajų tautą buvo kalbama kaip apie istorinį atradimą. Apie paslaptingą gentį rašė viso pasaulio žiniasklaida. „National Geographic“ net sukūrė dokumentinį filmą.
Kitais metais turtingas politikas Manuelis Elizalde jaunesnysis, vadovavęs mokslininkų grupei, įkūrė stovyklas, iš kurių buvo galima stebėti tasadajus. Žurnalistai, politikai ir garsenybės turėjo galimybę lankytis pas tasadajus ir stebėti jų gyvenimą.
Tačiau mokslininkams, antropologams ir sociologams to daryti nebuvo leista. Po to pradėjo sklisti įtarimai dėl sukčiavimo.
1986 metais šveicarų žurnalistas, teigęs, kad lankėsi pas tasadajus, pranešė, jog vietos gyventojai jam papasakojo, kad iš tikrųjų tasadajai yra apgaulė.
„Mišri manobo ir tboli grupė, motyvuota gauti žemės ir pinigų, M. Elizaldei pareikalavus, vaidindavo primityvius urvinius žmones, naudojančius akmeninius įrankius“, – teigė žurnalistas.
Antropologijos konferencijos metu buvo pareikšta, kad kai kurie tasadajai turėjo aukštąjį išsilavinimą ir buvo kraujo giminaičiai žmonių, gyvenusių už jų teritorijos ribų. Šis teiginys buvo pagrįstas menku įrodymų kiekiu.
Įtarimai dėl apgaulės vis labiau plito. 1972 metais šioje vietovėje buvo paskelbta karinė padėtis ir niekas neturėjo teisės lankytis tasadajų genties gyvenamoje teritorijoje. Ji buvo paversta rezervatu.
Kol kas nėra aišku, ar ši tauta iš tiesų buvo unikali, ar tai buvo inscenizacija. Tikėtinas paaiškinimas yra toks: ši žmonių grupė galėjo būti iš tiesų izoliuota nuo kitų, tačiau ne 600 metų, o maždaug 150, nes jie bendravo kalba, panašia į vietines kalbas, vartotas prieš 150 metų.
„Aš darau išvadą, kad tasadajai galėjo gyventi beveik izoliuotai nuo kitų grupių, kaip jie ne kartą teigia, tačiau ši izoliacija galėjo trukti tik kelias kartas, galbūt ne ilgiau kaip 150 metų“, – 1992 m. rašė lingvistas Lawrence'as Reedas.
1988 metais prezidentė Corazon Aquino paskelbė tasadajų tautą tikra mažuma ir Filipinų čiabuvių dalimi. Nepaisant to, nemažai mokslininkų į tasadajus žiūri skeptiškai.
Naujausi komentarai