Mūsų protėviai buvo pastabūs ir dėmesingi parskrendantiems paukščiams – tai patvirtina kalendoriuose iki šių dienų išlikusios sparnuočiams skirtos datos. Pavyzdžiui, kovo 10-oji – 40-ies paukščių diena, simbolizuojanti paukščių parskridimą. Ši diena taip vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių pavasarį sugrįžta į Lietuvą. Maža to, mūsų senoliai, pavyzdžiui, Žemaitijoje tikėjo, kad tokią dieną reikia praleisti savam lizde, t. y. su savo šeima. Apie lietuvių meilę sparnuočiams byloja ir kitos pavasarinio kalendoriaus dienos.

Štai pavasario pranašui vyturiui skirta vasario 24-oji, varnėnui – kovo 4-oji, pempei – kovo 19-oji, gandrui – kovo 25-oji, gegutei – gegužės 1-oji. Gal ir nuostabu, bet ir šį atšiaurų pavasarį paukščiai laikosi įprasto grįžimo grafiko – tai patvirtina ornitologų stebėjimai.

Kauniečių gerbiamas Lietuvos ornitologų draugijos valdybos narys Julius Morkūnas, prieš kelerius metus pirmas organizavęs gulbių lesinimą žiemą Kaune, teigia, kad jau vasario pabaigoje Šilutės rajone pastebėtos iš žiemaviečių į Lietuvą atskridusios pirmosios gulbės giesmininkės, gulbės nebylės, o pilkosios žąsys – Juodkrantėje. Kovo pradžioje Nemuno deltoje pastebėtos želmeninė ir baltakaktė žąsys.

"Lietuvoje jau gausu pilkųjų garnių, pilkųjų gervių, paprastųjų pempių, karvelių keršulių ir uldukų, dirvinių vieversių, kikilių, liepsnelių ir kitų paukščių. Žinoma, mums, lietuviams, svarbu, ar grįžo gandrai. Taip, daug jų jau sugrįžo. Maža to, pirmasis gandras pastebėtas vasario 28-ąją – paukštis sklandė Vilniuje, virš Gedimino pilies, o antrasis gandras pastebėtas kovo 5-ąją virš Pagynės kaimo, Kauno rajone. Prieš kelias dienas keli gandrai sklandė ir virš Noreikiškių", – pranešė J.Morkūnas.

Ornitologas pastebėjo, kad kovai jau tvarko savuosius lizdus ir netrukus dės kiaušinius. Kaip ir pilkosios žąsys. O štai pas mus žiemojantys krankliai ir jūriniai ereliai jau peri. Tad paukščių negąsdina besispardanti žiema – oras virpa nuo pavasarinių jų giesmių.