VDU Kauno botanikos sodo sektoriaus, kur šiuo metu tyvuliuoja įvairių spalvų astilbių jūra, neaplenkia kauniečiai, kuriems patinka šios subtilių spalvų įvairaus aukščio gėlės.

Astilbės į Europą atkeliavo palyginti neseniai – XIX a. pradžioje iš musoninio klimato zonos. Todėl, pasak agronomės gėlininkės Žibutės Baškienės, šiems puošniems daugiamečiams augalams patinka pusiau pavėsis, drėgnas dirvožemis.

„Šie metai astilbėms labai palankūs – daug drėgmės ir šilumos. Todėl jos tokios vešlios ir spalvingos. Šias gėles, parinktas pagal aukštį ir spalvas, dera auginti ne tik grupėmis, bet ir lysvėse ar prie vandens telkinio, – įsitikinusi Ž.Baškienė. – Viename kere gali būti net iki 50 žiedstiebių. Skirtingų veislių astilbių žydėjimo laikas yra nevienodas – nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos.“

Specialistė patarė dabar nusipirktus žydinčių astilbių kerus sodinti pusiau pavėsyje į purią, nerūgščią juodžemio ar priemolio su durpių priemaiša dirvą. Pasodintas astilbes reikia apmulčiuoti išsivėdinusia kompostine žeme ar nerūgščiomis durpėmis. Kadangi šios gėlės mėgsta drėgmę, jas būtina laistyti. Be to, pravartu apmulčiuoti astilbes ir rudenį, nes per vasarą apsinuogina ataugimo pumpurai, kurie žiemą gali nušalti. Jei astilbės sodinamos pavasarį, jų ataugimo pumpurai turi atsidurti 3–5 cm gylyje.

Anot Ž.Baškienės, sodinant astilbes dabar, būtina nupjauti jų žiedyną (žiedais galima gėrėtis ilgai, trumpam pamerkus jų kotus į karštą vandenį). Pašnekovė priminė, kad negalima astilbių sodinti po dideliais medžiais, o ypač – po slyvomis ir tuopomis, kurių kaimynystės šios gėlės tiesiog nepakenčia.

Sodo darbuotojos pastebėjo, kad šios spalvingos gėlės vis dažniau keliauja į sodybas, jas puošdamos įvairių spalvų ir atspalvių žiedynais. Botanikos sode auginama apie 50 veislių astilbių, kurios skiriasi aukščiu, žiedynų spalva, forma, žydėjimo laiku. Šias gėles čia beveik prieš 40 metų pradėjo auginti Elvyra Žliobienė.