Tūkstančiai Naujojo amžiaus judėjimo šalininkų bei neopagonių šoko ir susižavėję šūkavo, kai skaisti saulė pirmadienį patekėjo virš senovinio akmeninio Stounhendžo monumento, žymėdama vasaros saulėgrįžą.

Apie 20 tūkst. žmonių susirinko šioje archeologinėje vietovėje Solsberio lygumoje Anglijos pietuose, laukdami saulėtekio 4 val. 52 min. vietos (6 val. 55 min. Lietuvos) laiku po visą naktį trukusių linksmybių.

Į tokius renginius kasmet tradiciškai susirenka daugybė alternatyvių pažiūrų sekėjų, kurie laukia aušros, kai saulė pateka tiksliai virš tolėliau stūksančio vadinamojo Kulno akmens.

Kitaip nei kelerius ankstesnius metus, kai tekančią saulę slėpė debesys, šįkart monumentą nušvietė ryškiai oranžinės ir auksinės spalvos šviesa.

Tekant saulei viena moteris užlipo ant Stounhendžo centre esančio akmens ir pūsdama ragą pasveikino ilgiausią metų dieną Šiaurės pusrutulyje. Rago garsą palydėjo būgnų ir tambūrinų dundėjimas bei žmonių šūksniai.

Kasmet Stounhendže, esančiame už maždaug 130 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės, vykstančios ceremonijos atkartoja senovines vasaros saulėgrįžos apeigas, kurios epochoje iki krikščionybės įsigalėjimo buvo vienos iš svarbiausių kalendorinių švenčių.

Iki mūsų dienų Didžiojoje Britanijoje išliko tik negausūs tų pagoniškų ceremonijų atgarsiai, tarp jų – paprotys deginti laužus vasarvidžio naktį ir šokti aplink išpuoštą stulpą.

Stounhendžo kilmė tebėra paslaptis, tačiau manoma, jog šis paminklas kadaise buvo milžiniško astronominio kalendoriaus dalis.

Kai kurie ekspertai teigia, jog kažkokia saulę garbinusi kultūra sustatė šiuos akmenis, kad jie žymėtų ilgiausios vasaros dienos saulėtekį ir trumpiausios žiemos dienos saulėlydį.

Pasak archeologų, Stounhendže iš pradžių laidojami sudegintų žmonių palaikai, tačiau šio paminklo pagrindinė paskirtis tiksliai nežinoma.

Stounhendžas, kuris yra paskelbtas pasaulio paveldo paminklu, buvo pastatytas per tris etapus maždaug 3000–1600 metais prieš mūsų erą. Šis senovės monumentas yra vienas populiariausių turizmo objektų Britanijoje – kasmet jį aplanko daugiau nei 850 tūkst. žmonių.

Saulėgrįžos šventė – viena iš nedaugelio progų, kai žmonėms leidžiama įeiti į akmenų rato vidų, mat turistai į jį neįleidžiami nuo 1978 metų dėl lankytojų sukeliamos smarkios erozijos ir vandalizmo atvejų.

Dėl 1985 metais įvykusio vasarvidžio apeigų dalyvių susirėmimo su policija tokie renginiai buvo uždrausti, tačiau nuo 2000 metų "English Heritage" vėl leido rengti vasaros saulėgrįžos ceremonijas.

Nuo to laiko didesnių smurto išpuolių Stounhendže nepasitaikė.