Pamažu į mūsų kraštovaizdį grįžta bijūnai, kuriuos kelis dešimtmečius mėgino iš mūsų sodybų išstumti užjūrio grožybės.

Neįprastai šilta pavasario pabaiga ir vasaros pradžia vienu metu pražydino ankstyvųjų ir vidurinio ankstyvumo veislių bijūnus. Šiomis dienomis apsilankius VDU Botanikos sodo 18 arų bijūnyne galima pasigrožėti maždaug 200 veislių šių vešlių gėlių įvairių spalvų žiedais.

Anot Botanikos sodo agronomės gėlininkės Žibutės Baškienės, pastabūs sodininkai žino, kad gausiausiai žydi baltažiedžiai bijūnai.

Dekoratyvinėje sodininkystėje bijūnai grupuojami pagal aukštį, žiedų formą ir spalvą, žydėjimo laiką, kitus požymius. Verta žinoti, kad, esant įprastoms meteorologinėms sąlygoms, ankstyvųjų veislių bijūnai pražysta gegužės viduryje, o vėlyvųjų – birželio pabaigoje.

Lietuvoje populiariausi yra krūminiai bijūnai. Juos į Europą 1787 m. atvežė anglas Josephas Banksas.

"Bijūnai mėgsta saulėtą vietą. Geriausiai juos sodinti lengvo priemolio, giliai įdirbtoje dirvoje. Be persodinimo gali augti 20–30 metų. Tinkamiausias laikas bijūnams sodinti – nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio", – aiškino Ž.Baškienė.

Verta bijūnus pavasarį ir rudenį patręšti. Vasarą ir jos pabaigoje bijūnams reikia daug drėgmės. Ypač sausringą vasarą. Patariama bijūnus sodyboje derinti su svogūninėmis gėlėmis, kurios žydi anksti pavasarį – krokais, scylėmis, žydrėmis, narcizais, tulpėmis. Kai žydi šios gėlės, bijūnai dar žemi, o vasaros pradžioje suvešėję uždengia nužydėjusius pavasarinių gėlių plotus.

Geriau auginti bijūnus su tuščiaviduriais arba pusiaupilnaviduriais žiedais, nes jie lengvesni, mažiau išgula nuo lietaus. Pilnavidurių bijūnų žiedus verta gerai papurtyti po gausaus lietaus, įtaisyti lankelį su palaikymo stoveliais. Parinkus skirtingu laiku žydinčių bijūnų veisles ir rūšis, jų žiedais galima gėrėtis apie pusantro mėnesio.

Kauno botanikos sode bijūnus pradėta auginti 1923 m. Iki Antrojo pasaulinio karo čia augo tik apie 40 veislių bijūnų. Nuo 1957 m. jų smarkiai pagausėjo – tuo pasirūpino mokslininkė Ona Skeivienė ir jos bendraminčiai.

Ypač išgarsėjo O.Skeivienės sukurtos lietuviškos bijūnų veislės ‘Garbė Motinai‘,‘Profesorius K.Grybauskas‘, ‘Virgilijus‘ ir 16 selekcinių linijų. Beje, ‘Prof. K.Grybauskas‘ – viena vėlyviausių bijūnų veislė. Ji ypatinga dar ir tuo, kad šiuos bijūnų žiedus galima sudžiovinti ir naudoti sausoms puokštėms.

Nuo 1976 m. Botanikos sodo bijūnų kolekcija papildyta 176 naujomis veislėmis ir rūšimis. Dabartinė bijūnų kolekcija pradėta kurti 1980 m. Šią ekspoziciją suprojektavo kraštovaizdžio architektė Dainora Juchnevičiūtė.