Abėcėlės tradicija
Dailės pažinimas labai svarbus lavinant pastabumą, plečiant supančio pasaulio suvokimą, ugdant estetinę kultūrą. Todėl dailės mokytojo, supažindinančio vaikus su vizualiojo meno pasauliu, vaidmuo labai svarbus ir reikšmingas.
Draugija, anot jos pirmininkės, Kauno kolegijos Pedagogikos katedros docentės dr. Sigitos Saulėnienės, skatina dailės pedagogų kūrybinę raišką. Norėdama su ja supažindinti ir plačiąją visuomenę, LDUD pakvietė jau į šešioliktąjį kartą surengtą parodą.
„Vienas parodos tikslų – palaikyti dailės mokytojus, kaip vaikų, paauglių, jaunuolių kūrybos puoselėtojus, ir dailininkų pedagogų bendruomenės kūrybinį aktyvumą, skatinti iniciatyvas“, – akcentuoja dr. S.Saulėnienė.
Tęsiant dailės mokytojo iš Alytaus Arūno Vaitkaus pasiūlytą tradiciją ekspozicijos pavadinimui kasmet pasirinkti vis kitą lietuvių kalbos abėcėlės raidę, šiųmetė paroda buvo pavadinta K raide. Tad ir visų Lietuvos švietimo istorijos muziejuje pristatytų kūrinių pavadinimai prasidėjo būtent šia raide.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Skirtingi motyvai ir temos
Grupinėje parodoje, kurioje greta tapybos, akvarelės kūrinių eksponuoti grafikos darbai, keramikos objektai, karpiniai, asambliažai, LDUD narių kūrybiškumas ir originalumas atsiskleidė per eksponuojamų darbų motyvų įvairovę, skatinančią žiūrovą patyrinėti skirtas temas.
Gamta inspiravo Virginiją Armanavičienę, kurios karpiniai „Kaip žiogai“ žavi kruopštumu, taip pat Genutę Sutkienę, kurios akvarelei „Kitapus Ventos“ pasirinktas abstrahuotas motyvas žadina žiūrovo vaizduotę.
Svaja Pledienė vizualiomis priemonėmis kūrė stebuklinį pasakojimą apie pagrindinį kūrinio „Krentanti saulė“ motyvą. Poetiškas ir Virginijaus Sutkaus darbas „Krantas“. Egzotiškus, nepažįstamos erdvės motyvus, žadinančius žiūrovui kelionių troškulį, kūrinyje „Koknesės peizažas“ pavaizdavo Skirmantė Kaziūnaitė.
Rūta Lesniauskienė darbe „Kiemo lelija“ grožį ir tobulumą atranda paprastuose, greta mūsų esančiuose dalykuose. Roma Zareckienė paveiksle „Kaimas“ vaizduoja idilišką akimirką žalios gamtos apsuptyje, tyrame ore, ramumoje ir harmonijoje. Kitokį žvilgsnį į kaimą kūrinyje „Kaimas iš paukščio skrydžio“ perteikia Rasa Gusčienė – abstrahuodama motyvą, ji sukuria jausmą, kurį žiūrovas yra raginamas savinterpretuoti savaip.
Dr. S.Saulėnienės akvarelei „Kaleidoskopas“ pasirinktas gėlės – narcizo – motyvas sužadina bundančio pavasario dienų, kupinų gyvybingumo, ilgesį, o preciziški ofortai „Keturi knygų ženklai“ skatina dėmesį sutelkti į smulkiausias detales. Nijolė Trinkūnienė darbe „Kieminėjimai“ įamžinusi fragmentišką kiemo motyvą, perteikia jaukumo, saugumo jausmą.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Žadina vaizduotę
Stilizuotų formų keraminiuose objektuose „Kikilių šeimyna“ animalistinę temą savitai interpretuoja Aušra Deltuvienė. Auksės Žukaitės porceliano kūriniai „Kiškiai“ žiūrovui primena gerai žinomą istoriją apie Alisą Stebuklų šalyje.
Laisva architektūrinio motyvo interpretacija sudomina Jolantos Kanapickaitės darbas „Katedra“. Rima Šimoliūnienė asambliaže „Kontrastai“ žaismingai perteikia pasirinktą šachmatų motyvą.
Stipria energija pulsuoja Irinos Amonosovos Novikovos kūrinys „Po konkūrų čempionato“. Abstraktus Lolitos Rūgytės „K3“ paveikslas skatina žiūrovą ieškoti individualių prasmių. Paslapties kupiną naratyvą drobėje „Kuždesys“ kuria Ilona Junevičienė.
Edita Kavaliauskienė porceliano darbuose „Kartos 7“ dalijasi asmenine šeimos moterų istorija. Kristinos Tokariovienės darbas „Kaskart neskubėti“ žiūrovui sužadina sentimentalius jausmus, kaip ir brangius vaikystės prisiminimus perteikiantis Ingos Armanavičiūtės kūrinys „Kažkada“.
Ingridos Vaitkienės darbas „Kelnės“ asocijuojasi su dinamišku dienų ritmu ir nuotykiais, o A.Vaitkaus paveikslas „Kelionė“ – su naujų vietų atradimu.
Ekspozicija kūrė įtaigų vizualų įspūdį, suteikdama žiūrovui galimybę pasimėgauti skirtingų vaizduojamojo meno šakų kūriniais, kurie papildo vienas kitą. Paroda „K“ patvirtina dailės pedagogų kūrybinės veiklos aktyvumą, raiškos savitumo, originalumo, motyvų ir temų įvairumo paieškas ir atradimus.
Naujausi komentarai