BALTA ŽYMĖ ANT TENERIFĖS ĮDEGIO

Nedidelėje Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje kasmet apsilanko tiek turistų, kiek gyvena Lietuvoje ir Latvijoje sykiu paėmus, – apie 5 mln. Prieš kurį laiką Tenerifėje atsirado dar vienas traukos centras. Nedidelis, bet lietuviškas. Tai – Kaune gerai žinomos galerijos "Balta" padalinys.

Nedidelėje Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje kasmet apsilanko tiek turistų, kiek gyvena Lietuvoje ir Latvijoje sykiu paėmus, – apie 5 mln. Rojumi žemėje laikoma sala traukia gamta – joje esti ir snieguotų kalnų viršūnių, džiunglių drėgmės, dykumų sausros. Prieš kurį laiką Tenerifėje atsirado dar vienas traukos centras. Nedidelis, bet lietuviškas. Tai – Kaune gerai žinomos galerijos "Balta" padalinys.

Avantiūra virto realybe

"Balta" įkūrėja Jolanta Šmidtienė ir tekstilininkė Gailė Akelienė lietuviško lopinėlio atsiradimą Tenerifėje dar ir šiandien prisimena kaip smagų nuotykį.

Ne sykį Tenerifėje lankiusios menininkės į tolimą salą atvyko ir atsipūsti po 2013-ųjų Kalėdų eglutės projekto. Jau kelintą kartą čia atvykusios, jos gerai žinojo prabangaus Adeje rajono gatveles.

Bevaikščiodamos ten, vienoje gražiausių ir prabangiausių miesto vietų, menininkės rado nedidelį kiemelį su maža galerija. "Atsisėdome ant suoliuko, atsidusome ir pradėjome svajoti, kaip čia galėtų įsikurti "Balta". Pasirodo ne tik aš, bet ir Gailutė šią vietą buvome pastebėjusios jau anksčiau. Toks netikėtas minties sutapimas mūsų svajonės įgyvendinimą dar labiau padrąsino", – apie galerijos Tenerifėje pradžią pasakojo J.Šmidtienė.

Pradėjusios žvalgybą ir užmetusios kabliukus Tenerifėje menininkės išvyko į Lietuvą. Netrukus ten gyvenantys bičiuliai pranešė: atsirado galimybė išsinuomoti svajonių galeriją.
Antrąjį kartą, lygiai prieš metus, J.Šmidtienė ir G.Akelienė į Tenerifę nuvyko nuvyko dar kartą. Tik šįkart, kaip sako menininkės, su lagaminais, prikrautais reprezentuojamų meno kūrinių, katalogų, ruošinių kūriniams. Sykiu pasirūpino  ir statybininkų komanda, pasirengusia pritaikyti naująsias patalpas galerijai.

Galerija per mėnesį

Peržengusi būsimos galerijos slenkstį J.Šmidtienė atsidūrė tuo metu dar veikusioje suvenyrų krautuvėlėje. Ji buvo tamsi ir galerijos "Balta" vizija atrodė sunkiai įgyvendinama. Nusižiūrėtos patalpos priklausė prabangiam viešbučiui ir yra jo dalis iki šiol.

"Buvo paskelbtas nuomos konkursas, bet sužinojome, kad patalpų savininkai priima toli gražu ne visus norinčiuosius jas nuomotis. Tačiau pasisekė: viena iš savininkių, eidama pro mūsų stendą kiemelyje, pamatė, ką mes turime. Nedvejodama pasakė: jūs turite čia būti", – apie sėkmingą projekto pradžią pasakojo J.Šmidtienė.

Kai atrodė, kad galerijai nebeliko jokių kliūčių, kaunietės pradėjo domėtis ispaniškomis biurokratijos taisyklėmis. Visų institucijų darbuotojai smagiai juokdavosi iš kauniečių planų įsteigti įmonę per mėnesį. Tačiau lietuvės juokėsi paskutinės: per mėnesį jos ir įmonę įsteigė, ir pasirūpino patalpų remontu, galerijos banko sąskaita, įdarbino žmones, sudarė ekspoziciją ir namo išvyko palikdamos lietuvišką salą Tenerifėje.

Svarbiausia – mainai

Jau metus Tenerifėje gyvuojanti "Balta" ne tik pasirūpina Lietuvos menininkų darbų sklaidą, bet užsiima ir rezidencijų projektais. Būtent menininkų mainai, kauniečių menininkių teigimu, labiausiai ir džiugina.

"Mums buvo svarbu, kad ši vieta veiktų ne tik kaip galerija, bet ir kaip rezidencija – mūsų išnuomotame bute gyventų menininkai, jie vis keistųsi ir "Balta" Tenerifėje būtų gyva vieta. Nuvažiuoti į pasakiškai gražią šalį, įkvėpti kūrybingumo, kurti, eksponuoti savo darbus, pasiilsėti, bendrauti su vietiniais. Ir svarbiausia – jokios įtampos", – vardijo G.Akelienė.

Rezidencijų projektą galerijoje pradėjo 2012 m. Kauno bienalėje pristatytas Linos Jonikės darbas "Tapetas" – jis eksponuotas galerijos vidiniame kiemelyje. Tenerifėje rezidavo ir pati L.Jonikė, ir Liuba Čaplikienė, Dovilė Jančiauskienė, galerijoje surengta Jūratės Rekevičiūtės paroda.

Pagarba lietuviškam menui

J.Šmidtienė neslepia buvusi nustebinta vietinės lietuvių bendruomenės dydžio ir svetingumo. "Ypač daug tautiečių šaltajį žiemos sezoną Lietuvoje iškeičia į amžiną Tenerifės vasarą. Vietinė bendruomenė labai draugiška – mus palaiko, padeda ir labai nori, kad ten liktume", – sako menininkė ir pastebi, kad meno galerijų saloje beveik nėra, o jų rezidencija – vienintelė.
Ar vietos gyventojams ispanams priimtinas lietuviškas menas?

"Buvome labai nustebintos jų susidomėjimo ir žavėjimosi. Nuolat girdime klausimus apie Lietuvą ir jos žmones. Juos žavi ne tik mūsų menas, bet ir tai, kaip su jais bendraujame – pakviečiame vyno, pokalbių prie kavos. Nevaikštome užrietę nosies, su niekuo nekonkuruojame. Jaučiame, kad mūsų šalį tikrai reprezentuojame iš puikios pusės", – pasakojo J.Šmidtienė.
Jai pritarė ir du mėnesius Tenerifėje viešėjęs grafikas Egidijus Rudinskas. "Jaučiuosi, kad čia esu tikrai ne veltui – daug žmonių per šią mano parodą sužino apie grafiką ar net pirmą kartą išgirsta apie Lietuvą. Džiaugiuosi, kad žmonės labai domisi galerijos ekspozicija, lietuviška grafika", – E.Rudinskas neslėpė: rezidencijoje gali niekieno netrukdomas kurti ir tai daro labai intensyviai.