BATŲ DĖŽUTĖJE SUTALPINTA TREMTIES ISTORIJA

Įtraukių edukacinių projektų nestokojančiame Vaikų literatūros muziejuje (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje) veikia dioramų konkurso „Amžino įšalo žemėje“ paroda. Iki pat sausio 31-osios galima apžiūrėti trimačius kūrinius, kuriuose Kauno moksleiviai stengėsi atkurti vieno skaudžiausių Lietuvos istorijos etapo – tremties – akimirkas.

Naujos realybės efektas

Dioramas, XIX a. išpopuliarėjusius dailės kūrinius, galima laikyti dabar jau nieko nebestebinančių kelių dimensijų filmų ištakomis. Šiandien žvelgdamas pro specialius akinius keliauji po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių pasaulį (2018 m. Kristinos Buožytės sukurtas virtualiosios realybės filmas „Angelų takais“), it paukštis praskrendi virš Pažaislio kupolų (Donato Ulvydo pirmasis Lietuvos kino istorijoje virtualiosios realybės kamera užfiksuotas trumpametražis filmas „Aš Lietuva“).

Tais laikas, kai apie skaitmenines technologijas net fantastai nesvajojo, trimačiai panoraminiai kūriniai leido žiūrovams pasijusti keliautojais po naują realybę.

Mūsų laikais dioramos bene labiausiai paplitusios muziejuose. Trimačiai miniatiūriniai modeliai, kartais uždaryti stiklinėje vitrinoje, įkomponuoti paveikslo rėme su stiklu ar patalpinti į nedidelį lagaminą, dėžę, kuriuos atidarius prieš akis iškyla miniatiūrinis tikrą ar įsivaizduojamą realybę vaizduojantis pasaulis, materialų pavidalą įgijusi legenda.

Sargyba: Edvinas Gaižauskas (Kauno Milikonių progimnazijos 6 d klasė), Justas Gaižauskas (KTU inžinerijos licėjaus 4 b klasė) ir jų iliustracija knygai „Sibiro haiku“. / R. Guigos nuotr.

Nors jaunųjų kauniečių sukurtuose miniatiūriniuose pasauliuose nėra smulkmeniškai, laikantis tam tikro mastelio atkartotų autentiškų objektų, juose galima atpažinti skausmingo Lietuvos žmonių istorijos etapo ženklus: tremtinių barakai sniegynuose, skurdi buitis, primityvios klasės, atšiauri Sibiro gamta, sunkus darbas miškuose, anglių kasyklose. Atkurdami šiuos iš pirmo žvilgsnio nesunkiai įvaizdinamus tremties epizodus kone pusšimtis mokinių negalėjo neįsijausti į svetimą kraštą išvežtų savo bendraamžių, jų vyresnių brolių ir seserų, tėvų ir senelių patirtis.

Atkurdami šiuos iš pirmo žvilgsnio nesunkiai įvaizdinamus tremties epizodus mokiniai negalėjo neįsijausti į svetimą kraštą išvežtų savo bendraamžių patirtis.

Kūrybiškumas neišseko

Mažyčius žmogiukus lipdę, piešę ar karpę, gyvulinius vagonus meistravę, ant miniatiūrinės plokštelės Trofimovkos kaimelio nuorodą deginę mokiniai (nuo pradinukų iki gimnazistų) paneigė vyraujantį mitą, esą Z kartos vaikams trūksta fiziniame gyvenime, o ne virtualiojoje erdvėje išreiškiamo kūrybiškumo. Kauno tarptautinės, Ringaudų pradinės mokyklos, Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjaus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos, Tado Ivanausko, Petrašiūnų, Martyno Mažvydo, Milikonių progimnazijų mokiniai parodė, kad su tradicinėmis meninėmis priemonėmis šiandien noriai draugauja patys mažiausi ir specializuotų dailės mokyklų auklėtiniai.

Detalės: Liepa Gražytė (Kauno tarptautinės gimnazijos 5 c klasės mokinė) sukūrė barako modelį. / R. Guigos nuotr.

Konkursas ne tik žadino mokinių empatiją, bet ir paskatino giliau pažvelgti į pasakojimus apie tremtį. Dalyviai atliepė konkurso organizatorių raginimą iliustruoti literatūros kūrinius apie tremtį: atkūrus nepriklausomybę pirmąsias viešai išleistas šios temos knygas Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“, tremtinių liudijimų rinktinę „Amžino įšalo žemėje“, 2018 m. Metų knygą Jurgos Vilės, Linos Itagaki „Sibiro haiku“ ir kt.

Popierius, vata, akmenukai

Konkurso organizatoriai neaplenkė ir pastaruoju metu viešajame gyvenime itin akcentuojamos tvarumo temos. Jaunieji kūrėjai buvo raginami naudoti namuose jau esančias medžiagas. Batų dėžutė ar buities prietaiso pakuotė, lego figūrėlės ir modeliukai, siuvinėto audinio skiautės, vata papildė tradicines ugdymo procese naudojamas priemones – guašą, spalvotus pieštukus, rašiklius, spalvotą popierių, plastiliną ir, žinoma, beribę vaikišką fantaziją.

Barakas: taip Urtė Petruškevičiūtė ir Lija Davidavičiūtė iš Kauno Petrašiūnų progimnazijos 8 a klasės iliustravo Stanislovo Abramavičiaus „Vaikystę Sibiro toliuose“. / R. Guigos nuotr.

Muziejininkai pasakoja įdomumo dėlei paskaičiavę, kokias antrines žaliavas vaikai naudojo prikeldami jas antram gyvenimui, kad gimtų visiškai naujas dalykas. Be minėtų, – molis, folija, sinteponas, tvarsliava, mediniai krapštukai, iešmeliai, ledų pagaliukai, net LOR gydytojų gerklės tikrinimo mentelės, putplastis, akmenukai, viela, virvelės, sieteliai, lemputės.

Darbus vertino muziejaus dailininkės ir muziejininkių-edukatorių komisija, atsižvelgdama į kūrinio ištraukos ir pagal ją sukurto vaizdo atitikimą, išradingumą, kūrybiškai panaudojant antrines žaliavas, originalumą, estetiškumą.