Šiandien jos romanai verčiami į dešimtis kalbų, o skaitytojai visame pasaulyje šiose istorijose atpažįsta save. S. Page – Kauno literatūros savaitės viešnia. Kelionės išvakarėse su rašytoja kalbėjome apie neišsenkantį kūrybingumą, vėlyvą debiutą ir rašymo užkulisius.
– Jūsų pirmosios išleistos knygos buvo negrožinės – apie gėlių parduotuves. Gėlių tema išlieka svarbi Jūsų romanuose iki šiol. Iš kur atsirado meilė gėlėms? Lydėjo nuo vaikystės?
– Visada mylėjau gėles. Viena pirmųjų knygų, kurią nusipirkau vaikystėje, buvo apie laukines gėles – ją vis dar turiu! Manau, gėlės traukia savo grožiu ir kvapu, bet taip pat ir tuo, kad jos mus lydi per metų laikus, atsispindi kasdienybėje – nuo interjerų iki maisto. Dirbdama gėlių parduotuvėje supratau dar vieną svarbų dalyką – gėlės tampa savotiška kalba, būdu pasakyti tai, ko kartais žodžiais neišreiškiame.
– Kokia buvo Jūsų kelio į grožinės literatūros autorystę pradžia? Ar susidūrėte su leidėjų neigiamais atsakymais, ar viskas klostėsi gana sklandžiai?
– Kol mano knyga buvo išleista, ji daugybę kartų buvo atmesta. Rašyti pradėjau 2016 m., dirbti su agentu 2019 m., o pirmoji knyga „Istorijų sergėtoja“ (angl. „The Keeper of Stories“) pasirodė 2022 m., kai man buvo 60 metų. Iki to laiko jau buvau parašiusi penkis romanus. Gerai tai, kad debiutinė knyga tapo sėkminga – žinia apie ją pasklido iš lūpų į lūpas, todėl ir kitos knygos pamažu pasiekė skaitytojus.
Negaliu patikėti, kad šiuo gyvenimo etapu galiu gyventi iš rašymo – tai tikra privilegija ir malonumas.
– Ar bent šiek tiek tikėjotės tokios didelės debiutinio romano sėkmės?
– Visai ne! Tai buvo didžiulis šokas, bet gerąja prasme. Visada būsiu dėkinga redaktorei Charlotte iš „HarperCollins“, kuri patikėjo šia knyga. Kartais užtenka vieno žmogaus, kuris tavimi patiki, ir viskas ima judėti pirmyn. Esu dėkinga skaitytojams, kurie ją išpopuliarino iš lūpų į lūpas – vieni su kitais dalydamiesi atsiliepimais apie šią istoriją.
– Kas buvo lūžio momentas, kai supratote: viskas, noriu parašyti romaną?
– Skamba beprotiškai, bet vieną dieną tiesiog pabudau su knygos idėja. Iki tol rašiau šiek tiek apie gėles, bet visada save laikiau negrožinės literatūros autore – labiau žurnaliste. Tačiau pradėjusi kurti grožinį tekstą nebegalėjau sustoti.
– Kaip minėjote, Jūsų kelias į grožinę literatūrą prasidėjo gana vėlai – pirmą romaną išleidote jau būdama 60 metų. Visuomenėje vyresnis amžius vis dar dažnai laikomas trūkumu. Kaip dėl rašymo – gal patirtis čia gali būti pranašumas?
– Manau, tai gali būti ir trūkumas, nes leidybos industrijoje daugiausia dirba jaunesni žmonės, ieškantys naujausių tendencijų. Tačiau yra labai daug skaitytojų, vyresnių nei 35-erių, kuriems aš daugiausia ir rašau. Iš tiesų vyresnis amžius reiškia didelę gyvenimo patirtį, kuria galima remtis. Labai džiaugiuosi, kad viena dažniausių skaitytojų pastabų – mano personažai yra labai atpažįstami ir artimi.
– Ar galima sakyti, kad veikėjai atkeliauja iš Jūsų aplinkos?
– Dauguma mano personažų yra išgalvoti, bet remiuosi tuo, ką matau ir girdžiu. Išimtis – „Naujų pradžių knygos“ (angl. „The Book of Beginnings“) pagrindinė veikėja Rūta. Jos prototipas – mano draugė kunigė Anne, labai įkvepianti ir nepaprastai šmaikšti moteris. Ši knyga jai ir dedikuota.
– Būtent „Naujų pradžių knygą“ (išleido „Alma littera“, 2025) pristatysite Kauno literatūros savaitės metu. Kuo ši knyga ypatinga?
– Ši knyga man svarbi dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – ją įkvėpė mano draugė Anne. Visi personažai man kėlė juoką. Galėjau pasinerti į istoriją apie Haigeito kapinėse palaidotus žmones, nes labai mėgstu istoriją. Skaitytojai ją pavertė lėta, bet labai sėkminga istorija – Jungtinėje Karalystėje parduota jau daugiau nei 250 tūkst. egzempliorių.
Svarbiausia – ši knyga primena tai, ką yra pasakiusi Viktorijos laikų rašytoja George Eliot (ji taip pat palaidota Haigeito kapinėse): „Niekada nevėlu tapti tuo, kuo galėjai būti.“
Dažnai kūrybą atidedame į šalį, nors ji suteikia tiek daug džiaugsmo.
– Jūsų knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų. Kaip pavyksta sukurti istorijas, kurios būtų artimos skaitytojams visame pasaulyje? Gal atradote paslaptį, kaip parašyti bestselerį, jei tokia apskritai egzistuoja?
– Nesu tikra dėl jokios paslapties, bet tikiuosi, kad mano istorijos yra artimos daugelio žmonių gyvenimams. Man svarbiausia rašyti apie tai, kad paprasti dalykai dažnai yra nepaprasti. Matyt, būtent tai atpažįstama visur – nepriklausomai nuo šalies ar kalbos.
– Kaip atrodo Jūsų rašymo procesas?
– Esu ryto žmogus, todėl mėgstu pradėti anksti, su pusryčiais ir kava šalia. Man reikia tylos. Laimei, turiu darbo kambarį namuose su vaizdu į upę. Stengiuosi parašyti bent 2 tūkst. žodžių per dieną, bet mažiausiai – 1 tūkst.
– Viena jūsų dukrų, Libby Page, taip pat yra bestselerių autorė. Ar dalijatės viena su kita rankraščiais, apsikeičiate patarimais?
– Kai ji buvo maža, dalijosi su manimi savo tekstais – pradėjo rašyti būdama aštuonerių, o pirmą romaną išleido 23-ejų. Aš ja labai didžiuojuosi. Dabar abi dirbame su redaktoriais, bet kartais pasikalbame apie idėjas.
– Esate minėjusi, kad prieš rašydama knygas atliekate išsamius tyrimus. Kokius?
– Rašau šiuolaikinius romanus, bet juose dažnai yra ir istorinis sluoksnis. Studijavau istoriją universitete, todėl man didžiulis džiaugsmas vėl skaityti ir tyrinėti siužetus. Daug keliauju į vietas, kuriose vyksta knygų veiksmas, ir rašau ten. Be to, kuriu labai detalius personažų praeities pasakojimus.
– Rašyti mėgstama tema yra nuostabu, bet kartu kyla rizika pasikartoti. Kaip kiekvieną kartą randate naujų istorijų siužetų?
– Istorijų yra begalė. Žinoma, kai kurios temos gali kartotis, bet personažai, vietos ir istorinis fonas, kurį dažnai įtraukiu, padeda kiekvieną kartą sukurti šį tą naujo.
– Istorijų yra daug, tačiau nėra paprasta jas papasakoti vis kitaip. Kas Jums padeda puoselėti kūrybiškumą?
– Jei atvirai, negaliu patikėti, kad šiuo gyvenimo etapu galiu gyventi iš rašymo – tai tikra privilegija ir malonumas. Man patinka rašyti, ir kol kas niekada nepatyriau kūrybinio bloko. Manau, rašymo kūrybiškumą lavina ir tapymas. Labai mėgstu tapyti, bet tai daryti man sunkiau – dažnai atidėlioju, nes šioje srityje vis dar trūksta pasitikėjimo savimi.
– Ar dar yra kūrybinių sričių, kurias norėtumėte išbandyti ateityje?
– Visada norėjau išbandyti keramiką.
– Atrodo, kad nuolat tobulėti Jums labai svarbu – gyvenime drąsiai keitėte profesijas, dabar rašote, kuriate „Plooms“ rašiklius ir netgi tapote. Iš kur ši energija?
– Kartais tai buvo tiesiog būtinybė – reikėjo galvoti ką nors naujo, kad užsidirbčiau pragyvenimui, arba rasti kūrybinę iškrovą. Manau, dažnai kūrybą atidedame į šalį, nors ji suteikia tiek daug džiaugsmo. Esu tokiame gyvenimo etape, kai matau, kaip draugai serga ar išeina, todėl labai aiškiai jaučiu, kad reikia džiaugtis čia ir dabar.
Kas? Susitikimas su S. Page: skaitymai ir pokalbis (renginys vyks anglų k. su vertimu į lietuvių k.).
Kur? Kauno menininkų namuose.
Kada? gegužės 10 d. 14 val.
Naujausi komentarai