Greičiausiai daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra pagalvoję: „Ech, kaip norėčiau būti monarchu. Tada nereikėtų dirbti, gaminti, gyvenčiau iščiustytuose rūmuose ir neturėčiau jokių rūpesčių.“ Ši svajonė – tik fantasmagorinė iliuzija, kurią nuo vaikystės suprojektavo naivios pasakos apie karalaičius ir princeses.

Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) supažindins su kitokia monarchės istorija, dramatiška ir nepagražinta. Miuziklas „Elisabeth“ – tai tikra istorija apie Austrijos–Vengrijos imperatorę Elžbietą, kuriai santuoka lėmė tapti monarche, bet jos gyvenimo būdas ir gyvenimiškos tragedijos vedė ją į nuolatinę savidestrukciją ir šaltakraujišką egoizmą.

Pirmą kartą regione

Privalu paminėti, kad miuziklas „Elisabeth“ statomas pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šio įspūdingo kūrinio autoriai Michaelas Kunze ir Sylvesteris Levay – ilgamečiai kūrybos partneriai, kurių darbai sulaukė pripažinimo visame pasaulyje.

M.Kunze – libretų dramaturgas ir vienas žymiausių savo laiko dainų vokiečių kalba autorius. Parašęs „Elisabeth“ jis sukūrė naują Europos muzikinio teatro formą – miuziklą-dramą. Jis yra parašęs ne tik daugybę hitais tapusių vokiškų populiariųjų dainų, bet ir tarptautinių šlagerių, pelnęs „Grammy“ ir „Echo“ apdovanojimų.

S.Levay – pianistas, aranžuotojas, kompozitorius ir dirigentas. Rašė ir prodiusavo hitus Eltonui Johnui, Donnai Summer ir kitiems garsiems atlikėjams. 1975 m. jis taip pat pelnė „Grammy“ apdovanojimą už dainą „Fly, Robin, Fly“. Dirbo prie daugiau nei 100 JAV televizijos laidų ir kino filmų su tokiais Holivudo grandais kaip George'u Lucasu, Stevenu Spielbergu, Michaelu Douglasu, Charlie Sheenu, Sylvesteriu Stallone ir Whoopie Goldberg.

Galingas M.Kunze ir S.Levay tandemas sukūrė tokius sėkmingus miuziklus kaip „Elisabeth“, „Mozart!“, „Rebecca“ ir „Marie Antoinette“.

KVMT žiūrovai turės progą pamatyti šlovingiausią M.Kunze's ir S.Levay darbą – „Elisabeth“, prie kurio dirba didžiulė KVMT kūrybinė komanda.

Tandemas: miuziklo kūrėjai – žiūrovų pamėgti, kritikų pripažinti KVMT trupės nariai ir kviestiniai menininkai. / Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Miuziklo autorių teisių agentūros „Vereinigte Bühnen Wien“ generalinis direktorius Franzas Patay ir meno vadovas Christianas Struppeckas džiaugiasi, kad keturiolika pasaulio šalių apkeliavęs ir naujai devinta kalba statomas miuziklas premjerines rampos šviesas Kaune išvys būtent tais metais, kai Europa atsigręžusi į Kauną kaip Europos kultūros sostinę.

Gausus būrys kūrėjų

Miuziklą KVMT scenoje kuria vis ryškiau šiame žanre įsitvirtinanti režisierė Viktorija Streiča ir jai asistuosiantis Kęstutis Stasys Jakštas, KVMT vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, sceną auksu padabintais, mistiniais rūmais pavers scenografas Artūras Šimonis.

Beveik 300 kostiumų poreikį karališku koloritu pildo kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė; užburiančia šviesų ir projekcijų paletę kuria A.Šimonis kartu su Audriumi Jankausku ir Kornelija Rimgaile Kondratavičiūte, naudodami ką tik teatre įrengtą naujausių technologinių scenos šviesų įrangą. Šokius ir scenos judesį stato choreografas Dainius Bervingis, savąjį indėlį įneš ir chormeisterė, dirigento asistentė Rasa Vaitkevičiūtė, vaizdo projekcijų kūrėjas Gediminas Grundhouseris.

Pagrindinius vaidmenis miuzikle kuria žymūs Lietuvos dainininkai: Karina Krysko, Jeronimas Milius, Mantas Jankavičius, Egidijus Bavikinas, geriau teatro lankytojams pažįstami Marija Arutiunova, Gabrielė Bielskytė, Rokas Laureckis, Raimondas Baranauskas, Rokas Spalinskas.

Atskleisti imperatorienės negailestingą likimą pasitelkiamas rekordinis būrys teatro solistų, choro dainininkų, baleto artistų. Privalu paminėti, kad teatro simfoninį orkestrą papildys ir ritmo grupė. Kaip ir visuose miuzikluose, tokio pat reikšmingumo poziciją kaip ir atlikėjų čia užims garso režisieriai, kiekvieną kartą organizuojantys sklandų didžiulio būrio dainininkų ir muzikantų gyvą skambesį.

Taigi, laukiame jūsų KVMT jau vasario 25, 26 ir 27 d. Visi drauge išgyvensime imperatorės Elžbietos istoriją ir galiausiai galėsime atsakyti sau – ar jos vietoje nepasielgtume taip pat?

Tandemas: miuziklo kūrėjai – žiūrovų pamėgti, kritikų pripažinti KVMT trupės nariai ir kviestiniai menininkai. / Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Centre – išskirtinė asmenybė

Miuziklo apie likimo apdovanotą ir nuskriaustą imperatorę Elžbietą siužetinė linija driekiasi nuo jos paauglystės iki mirties, čia iliustruojami esminiai imperatorės gyvenimo tarpsniai. Nors miuziklo laikmetis ir kostiumai istoriniai, pati tema labai šiuolaikiška.

„Šis miuziklas – ne tik meninė-muzikinė garsios Austrijos imperatorės biografija, bet ir platus istorinis gobelenas, kurioje imperijos žlugimas parodytas per asmeninę Elžbietos tragedijos prizmę“, – akcentuoja režisierė V.Streiča.

Ją pačią miuziklas sudominęs vaizduojamu laikotarpiu. „Tai pasaulis prieš apokalipsę, tas trapus momentas, po kurio sekė Pirmasis pasaulinis karas, monarchijos, kaip institucijos, griūtis, sukilimai ir revoliucijos. Tai tarsi atsivėrę pragaro vartai, pro kuriuos ištrūksta piktosios jėgos, pradedančios valdyti žmones ir priverčiančios juos vienaip ar kitaip elgtis. Šiandieniame pasaulyje matau tą patį – gyvenimą šalia grėsmės“, – istorines paraleles įžvelgė režisierė.

Miuziklo herojė Elžbieta buvo ne tik graži moteris, aikštinga imperatorė, prabangą mėgstanti monarchė. „Giliai širdyje ji buvo revoliucionierė. Liberaliai auklėta mergaitė, tėvų meiliai vadinta Sisi. Ištekėjusi Habsburgų rūmuose ji jautėsi atstumta, vieniša ir suvaržyta rūmų regulų. Jai nebuvo leista matyti ir auklėti savo vaikų – tai siaubas moteriai, kuri genetiškai užkoduota motinystei. Tad Elžbieta pasirinko save realizuoti per grožį – tapo gražiausia Europos moterimi, o kartu – ir nelaimingiausia“, – apie miuziklą įkvėpusią imperatorę pasakojo V.Streiča.

Tandemas: miuziklo kūrėjai – žiūrovų pamėgti, kritikų pripažinti KVMT trupės nariai ir kviestiniai menininkai. / Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Muzikinio audinio ypatumai

Apskritai Elžbietos neįmanoma vertinti vienareikšmiškai. Galima į ją žvelgti su užuojauta, bandant suprasti jos egoizmo priežastis, bet galima joje matyti ir tik paviršutinišką moterį, savo grožiu siekusią įtakos, valdžios ir nerūpestingo gyvenimo. Bet kaip tokią daugiasluoksnę asmenybę iliustruoti teatro scenoje ir dar nuo jos paauglystės iki pat mirties? Atsakymą turi miuziklo dirigentas J.Janulevičius.

„Šio ypač sudėtingo miuziklo muzika tarnauja istoriniam turiniui, ir čia pirmu smuiku griežia libreto autorius M.Kunze, pabrėždamas, kad tai yra istorinė drama su muzika. Stilistiškai miuziklo partitūra labai marga, jaučiama įvairialypė muzikos komponavimo tradicija – tai akivaizdi kino filmų, kuriems kompozitorius S.Levay rašė muziką, įtaka“, – miuziklo muzikinės dimensijos ypatumus vardijo dirigentas.

Tokia melodinė dinamika atsispindi ir miuzikle, ji čia tapoma stambiais potėpiais, kurie ir nupiešia daugiasluoksnį Elžbietos portretą. „Tai tarsi apokaliptiniai skambesiai, kuriuose nėra harmonijos, vyrauja susipriešinimas. Kaip ir imperatorės asmenybėje. Įdomu, kad prie skirtingos stilistikos S.Levay derina skirtingas muzikines mintis – tarsi leitmotyvų arkas, kai kiekvienas personažas palydimas jam būdingu skambesiu: veiksmą rūmuose iliustruoja klavesinas, pasirodžius Mirčiai išgirsime apokaliptinę muziką, Lukenio scenose skamba fatalinė grėsmė ir t.t. Taip per muziką klausytojai pajus ir personažų emocijas“, – dėstė J.Janulevičius.

Spalvų kodų galia

Pasitelkus kino filmams būdingą muzikinę dinamiką miuzikle meistriškai atskleidžiamas Elžbietos augimas: tiek fizinis, tiek ir psichologinis. Tai didžiulė užduotis, siekiant visą imperatorės gyvenimo liniją įveiklinti per dvi valandas.

Kūrinyje daug dėmesio skiriama imperatorės flirtui su Mirtimi. Elžbieta garsėjo kaip monarchė, kuri itin atvirai demonstravo savo nutrūktgalviškumą, o tai lėmė slegianti melancholija, po vaikų mirties tapusi jos gyvenimo palydove.

Jos bipolinį sutrikimą, griežto charakterio priežastingumą ir vidinį suvaržymą subtiliomis priemonėmis stengėsi atskleisti scenografas A.Šimonis. „Mano akimis, Elžbieta buvo racionalus žmogus, gerai žinantis savo vertę. Nepaisant to, ji blaškėsi nuo vieno kraštutinumo prie kito, mėgo rizikuoti. Spėju, ji ryžtųsi ir rusišką ruletę sužaisti, – sako kūrėjas. – Miuziklo libretas ją pateikia visiškai kitokią – labai trapią, jautrią, linkusią į emocijas. Todėl scenovaizdį kūriau pagal libreto logiką: scenografija šiame spektaklyje keistai efemeriška, nesuprasi – veiksmas vyksta pragare ar danguje.“

Tandemas: miuziklo kūrėjai – žiūrovų pamėgti, kritikų pripažinti KVMT trupės nariai ir kviestiniai menininkai. / Kauno valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Scenoje esantys auksiniai elementai skleidžia vidinį Elžbietos spindesį: jis tai įkaista, tai atšąla. „Auksas veikia ir kaip aliuzija į šaltą monarchijos narvą, kuriame ji buvo uždaryta. Dominuojantis vizualinis puošnumas reflektuoja Elžbietos fasadiškumą, aristokratiškumą. Scenografijos priemonėmis siekiau įžvelgti vidinės vienatvės tikrumą: juk Elžbieta buvo ne tik auksu spindėjusi imperatorė“, – sako A.Šimonis.

Be skausminga prabanga tviskančio aukso dekoracijų išvysime ir daug kostiumų, kurie vizualiai nukels mus į monarchų laikus ir leis pasigrožėti XIX a. mados tendencijomis. Anot kostiumų ir grimo dailininkės K.Daujotaitės, visos Sisi vaidmens atlikėjos spinduliuoja moteriškumą, graciją, emocionalumą.

„Jų kuriamas imperatorės įvaizdis – tai vidinė artisčių spinduliuotė, kurią tik paryškinu, pridedu keletą taiklių akcentų. Kostiumai šiame pastatyme nepretenduoja tapti istoriniai, muziejiniai, tai labiau variacijos istorine tema ir gurmaniškas koloritas. Dominuoja kakava – karališkas gėrimas, gal net karšto šokolado sodrumas. Variantų begalės – su pienu, su grietinėle, su malonumu, visi rusvi atspalviai – nuo kreminio iki žėrinčio aukso", – spalvinės gamos simboliką aiškina K.Daujotaitė.

Miuzikle matome ir jos vizitine kortele tapusius ilgus plaukus. „Moters plaukai – jos karūna, o Sisi gamtos buvo apdovanota įspūdingais plaukais. Bet jos žavesį šiame miuzikle atskleisiu ne aš, tai padarys kerinti muzika ir solisčių talentas. Perfrazuodama Coco Chanel, sakiusią, kad „suknelė – tai ne paveikslas“, manau, kad ir koks būtų kostiumo grožis, be talentingo artisto tai tik drabužis, o gyvas žmogus, mylinti ir kenčianti moteris visada įdomesnė ir patrauklesnė nei etiketo taisyklėmis susaistyta iškamša“, – akcentavo dailininkė.

Kas? Miuziklo „Elisabeth“ premjera.

Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Kada? vasario 25, 26, 27 d.