Simbolių jungtis
2025-ieji Lietuvos muzikinio teatro scenai itin skambūs: švenčiame reikšmingą sukaktį – profesionalaus baleto 100-metį, taip pat drauge su pasauliu minime 200-ąsias iškilaus austrų kompozitoriaus Johanno Strausso gimimo metines.
Šiemet vyksiantis XXIV tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, tęsdamas ilgametę muzikos švenčių tradiciją ir akcentuodamas, kad profesionalusis lietuviškas baletas užgimė Kaune, šias dvi svarbias datas sujungs į vieną: festivalio scenoje skambės gražiausios valsų karaliaus melodijos, susipinančios su elegantiška klasikinio baleto gracija.
Kitam vakarui organizatoriai Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra festivalio lankytojams paruošė dar vieną ypatingą staigmeną – gala koncertą, kurio metu skambės visų pamėgtos, labiausiai įsiminusios ir sielą šildančios melodijos iš populiarių animacinių kino filmų. Šią nuostabią muzikinę mozaiką kurs tiek pripažinti scenos meistrai, tiek savo profesinį kelią pradedantys talentingi jaunieji dainininkai.
Pagrindiniai festivalio koncertai skamba ypatingu laiku – Valstybės dieną ir jos išvakarėse, kai pagerbiame Lietuvos karalių Mindaugą ir jo istorinius darbus. Švęsdami šalies laisvę ir nepriklausomybę didžiuojamės savo didinga praeitimi ir turtinga istorija, alsavusia ir prie šios pilies sienų.
J. Strausso muzikos magija
Liepos 5-osios vakarą festivalio rengėjai palies žiūrovų širdis melodinga austrų smuikininko, kompozitoriaus, dirigento, išgarsėjusio savo sukurtais šokiais ir pelnytai tituluoto valsų karaliumi J. Strausso muzika.
Muzikos istorijoje J. Straussas iki šių dienų išliko žymiausiu valso puoselėtoju, parašė jų net 170, ryškiausi – „Žydrasis Dunojus“, „Menininko gyvenimas“ „Vienos miško pasakos“, „Vynas, moteris ir daina“, „Vienos kraujas“ „Pavasario balsai“, „Imperatoriaus valsas“ ir daugelį kitų. Madingų XIX a. šokių kūrėjas dar parašė daugiau kaip 100 polkų, daugiau kaip 70 kadrilių, virš 30 galopų ir tiek pat mazurkų, daugiau nei 40 maršų. Ne mažiau svarbūs J. Strausso nuopelnai ir operetei – sukūrė jų penkiolika, o kelias sėkmingiausias puikiai žino tiek jo kūrybos gerbėjai visame pasaulyje, tiek ir Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) žiūrovai, nes ilgus metus jos puikavosi šioje scenoje: „Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Naktis Venecijoje“, „Vienos kraujas“.
Gyvenimo saulėlydyje kolegos prikalbino J. Straussą sukurti ir baletą. Kūrėjas gal būtų pasirinkęs ir kitą siužetą, tačiau užsakovai pageidavo istorijos apie krištolinių kurpaičių savininkę, visiems žinomos pasakos heroję – Pelenę. Visiškai susiliejęs su savo epochos muzikos meno atmosfera J. Straussas pasitelkė visą kūrybos patirtį ir pavertė valsą romantine poema – iš saloninio šokio sukūrė tikrą sceninę šokio simfoniją. Būtent šį kūrinį – „Pelenė“ (Aschenbrödel, 1900) – festivalio organizatoriai, atliepdami Lietuvos baleto 100-mečio ir 200-ųjų J. Strausso metinių sukaktis, pasirinko parodyti liepos 5 d. į Pilies slėnį susirinksiantiems žiūrovams.
Pagrindinius vaidmenis balete šoks KVMT baleto trupės šokėjai May Jean Teo, Deividas Dulka, Viktorija Miliauskienė, Petra Karina Hirvi, Stefanija Nosovaitė, Andrejus Ianbekovas, Valerijus Osadčenka, taip pat kiti teatro baleto artistai ir Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos mokiniai. Jiems grieš Virgilijaus Visockio diriguojamas teatro simfoninis orkestras. Baleto „Kita Pelenės istorija“ choreografas ir inscenizacijos autorius – Gianni Santucci iš Italijos, o spalvingus kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Vida Insodienė.
Iš ekrano – į pilies slėnį
Liepos 6 d. po vasaros dangų skleisis gala koncerto muzikos garsai. Jo programoje skambės pamėgtos, melodijų grožiu išsiskiriančios dainos iš populiarių animacinių kino filmų.
Išgirsime dainas iš žinomų filmų „Gražuolė ir pabaisa“, „Ledo šalis“, „Anastasia“, „Mulan“, „Aladinas“, „Egipto princas“, „Pokahonta“, „Princesė ir Varlius“, „Herkulis“, „Džiunglių knyga“, „Undinėlė“, „Liūtas Karalius“ ir kitų, kurias parašė žymieji populiariosios muzikos klasikai Alanas Menkenas, Kristen Anderson-Lopez, Stephenas Flaherty, Matthew Wilderis, Randy Newmanas, Lin-Manuel Miranda, Eltonas Johnas ir kt.
Didžiąją dalį šių kino filmų išleido garsiausia šios produkcijos kompanija „Walt Disney Animatios Studios“, o pasinerti į animacinio kino pasaulį padės šio koncerto režisierės Viktorijos Streičos kuriama vizualizacija.
Nuostabią koncerto muzikinę mozaiką kurs didžiulis būrys solistų: Kęstutis Alčauskis, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris, Vygantas Bemovas, Gabrielė Bielskytė, Karolina Činikaitė-Stankevičienė, Regimantas Gabšys, Žygimantas Galinis, Akvilė Garbenčiūtė, Ieva Barbora Juozapaitytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Rokas Laureckis, Gabrielė Lileikaitė, Gabija Lokytė, Tomas Pavilionis, Martynas Stankevičius, Žanas Voronovas, Viktorija Zeilikovičiūtė ir svečiai iš Turkijos – Ezgi Karakaya ir Ünüşan Kuloğlu. Jiems talkins KVMT meniniai kolektyvai: baletas, choras, simfoninis orkestras, kuriam diriguos net septyni dirigentai, tarp jų – ir Turkijos maestro Tolga Atalay Ünas.
Muzikinę koncerto medžiagą parinko, aranžavo ir atlikti parengė Julius Vilnonis, maestro J. Janulevičius ir jo orkestrinio dirigavimo studentai Mantas Jančiauskas ir Ernestas Valionis.
Liepos 6 d. 21 val. pilies klonyje tradiciškai bus giedama „Tautinė giesmė“.
Festivalio scenoje skambės gražiausios valsų karaliaus melodijos, susipinančios su elegantiška klasikinio baleto gracija.
Festivalio vasara
Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ neapsiriboja vien renginiais prie Kauno pilies. Žiūrovai kviečiami į kitas miesto erdves, jiems skirtos kito turinio muzikinės programos.
Festivalio pradžios koncerte gegužės 25 d. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje ir liepos 27 d. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje kasmečiame cikle „Sakralinės muzikos valanda“ skambėjo ir dar skambės nauja programa: „Gospel: Grace and Glory“.
Netradicinę žinomų ir rečiau skambančių originalių ir aranžuotų afroamerikiečių dvasinių dainų programą sudarė ir parengė chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė drauge su solistais M. Beinariu, K. Činikaite-Stankevičiene, I. Kalkauskaite, I. Kažemėkaite, G. Kuzmickaite, M. Stankevičiumi, V. Zeilikovičiūte, instrumentiniu ansambliu, vadovaujamu dirigento J. Janulevičiaus.
Rugpjūčio 23 d. festivalis „Operetė Kauno pilyje“, pirmasis įveiklinęs puikią koncertinę erdvę Nemuno saloje ant „Mokslo salos“ stogo, šiais metais kvies į koncertą „Legendinės grupės „The Beatles“ dainos“, kurį atliks vienas brandžiausių miesto kolektyvų „Kauno bigbendas“ (vyr. dirigentas Tomas Botyrius). Visiems puikiai žinomas legendinės grupės dainas dainuos Edgaras Davidovičius ir Tadas Juodsnukis. Šiuo renginiu kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami minėti 36-ąsias „Baltijos kelio“ metines.
Rugsėjo 1 d. Mokslo ir žinių dieną, kaip ir kasmet, Laisvės alėjoje ties Miesto sodu organizatoriai kvies drauge pasiklausyti koncertinės programos „Tautų muzika kitaip“, kurios programą sudarė solistas ir tradicinis renginio vedėjas Giedrius Prunskus. Drauge dainuos R. Baranauskas, M. Beinaris, I. Kalkauskaitė, I. Kažemėkaitė, G. Prunskus, Paulina Tamošaitytė, V. Zeilikovičiūtė, akompanuos instrumentinis ansamblis, vadovaujamas J. Janulevičiaus.
Per daugiau nei du dešimtmečius festivalio „Operetė Kauno pilyje“ istorijos šalia intriguojančių koncertinių programų organizatoriai savo žiūrovams rodė ir muzikinius spektaklius: Tadeuszo Dobrzańskio operetę „Karaliaus antrininkas“, specialiai festivaliui parengtą Vaidos Striaupaitės-Beinarienės operą „Karūnos kelias“, nuskambėjo lietuviška istorinė opera – Jurgio Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“, Viačeslavo Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“.
2020 m., minint lietuvių profesionalios operos 100-metį, festivalio auditorija gėrėjosi nepabostančia Giuseppe’ės Verdi opera „Traviata“, o 2021 m., atiduodant duoklę festivalio puoselėjamam operetės žanrui, žiūrovai pilies klonyje gėrėjosi Imre’ės Kálmáno operete „Grafaitė Marica“. 2022 m. parodytas muzikinis spektaklis „Mažvydas“, o 2023 m. žiūrovai atsisveikino su pirmą kartą (2015 m.) Lietuvoje statytu Franko Wildhorno miuziklu „Karmen. Viva amor!“. Praėjusiais metais festivalis sukūrė išskirtinę šventę į svečius pasikvietęs tolimosios Japonijos menininkus: jubiliejiniais G. Puccini metais skambėjo nuostabioji kompozitoriaus opera „Madam Baterflai“, kurioje su lietuvių atlikėjais pasirodė ir svečiai iš Tekančios Saulės šalies.
Kas? J. Strausso baletas „Kita Pelenės istorija".
Kur? Kauno pilies prieigose.
Kada? Liepos 5 d. 20 val.
Kas? Gala koncertas „GRAŽIAUSIOS ANIMACINIŲ KINO FILMŲ MELODIJOS“.
Kur? Kauno pilies prieigose.
Kada? Liepos 6 d. 20 val., 21 val. – Tautinės giesmės giedojimas.
Kas? Sakralinės muzikos valanda „GOSPEL: GRACE AND GLORY“.
Kur? Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje.
Kada? Liepos 27 d. 13 val.
Kas? Koncertas „Legendinės grupės "The Beatles" dainos“.
Kur? Nemuno saloje, ant centro „Mokslo sala“ stogo.
Kada? rugpjūčio 23 d. 19 val.
Kas? „Koncertinė programa TAUTŲ MUZIKA KITAIP“.
Kur? Muzikinio teatro sodelyje.
Kada? Rugsėjo 1 d. 16 val.
Naujausi komentarai