"Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai", – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobónas, jau antrąkart viešėjęs Garliavos apylinkėse.

H.Herrera Tobónas – jau ne vieną planetos regioną per asmenines patirtis pasauliui pristačiusio projekto "Subjective atlas", ("Subjektyvus atlasas"), atstovas.

Kodėl būtent ši seniūnija turės savo žemėlapį? Atsakymas paprastas – Garliavos apylinkių seniūnija 2019 m. tapo projekto "Šiuolaikinė seniūnija" dalyve. Šis projektas, kuruojamas "Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė" komandos, paremtas vietos istorijų, tradicijų pažinimu arba naujų mitų kūrimu, stipriu bendradarbiavimu ir vertybėmis.

Seniūnijos gyvenviečių bendruomenių nariai ne kartą buvo susėdę padiskutuoti, kuo ypatingos yra šios vietos – ne tik jiems patiems, bet ir Lietuvai bei Europai. Dirbtuvių rezultatą – patį tikriausią subjektyvų Garliavos apylinkių atlasą – įvertinti bus galima jau spalio 11 d. renginyje Juragių TV stotyje, kurio metu vyks projekto parodos atidarymas.

Apie tai – interviu su Nyderlanduose gyvenančiu ir kuriančiu projekto kuratoriumi H.H.Tobónu.

– Kaip gimė subjektyvių žemėlapių leidybos idėja?

– Viskas prasidėjo nuo mano kolegės olandų dizainerės Annelys de Vet viešnagės Estijoje. Prieš penkiolika metų ji šioje šalyje surengė dirbtuves, kurių rezultatu tapo ES, kokią ją mato estai, atlasas. Po to – Nyderlandų žemėlapis, kurį sukūrė Eindhoveno studentai. Palestinos atlasas apdovanotas už geriausią tais metais knygos dizainą Nyderlanduose, tai garantavo daug tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Taigi "Subjektyviu atlasu" susidomėjo ir kitos šalys. Aš prisijungiau, kai žemėlapis buvo kuriamas Kolumbijoje.

Čia dalyvavo apie 70 menininkų, dirbome trejus metus. Atlasą išleidome 2015-aisiais, taip pat surengėme parodą. Pastaruoju metu dirbame trise – prisijungė ir leidybos specialistas Kurtas van Belleghemas, užtikrinantis, kad kiekvienas atlasas virstų apčiuopiamu leidiniu. Mano pareigos – redaktorius ir kuratorius, Annelys yra kūrybos vadovė. Šiuo metu Garliavos apylinkėse rengiame dvyliktąjį "Subjective Atlas" leidinį.

– Kaip atsidūrėte Kaune?

– Istorija žemiška – mums parašė apie "Subjective Atlas" sužinojusi ir idėja susidomėjusi "Kaunas 2022" komandos narė, tuomet ieškojusi įdomių bendruomenes buriančių projektų Kauno rajono seniūnijoms.

Iššūkis man buvo naujas ir įdomus.

– Garliavos apylinkės. Kokios jos pasirodė jums? Ar domėjotės, kur vykstate?

– Jei atvirai, itin daug iki kelionės nežinojau – tik tai, kad vykstu į priemiestį. "Kaunas 2022" mane pasitiko su daug informacijos apie šalies, miesto ir rajono kontekstą, tai labai gelbėjo ruošiantis pirmajam susitikimui su bendruomenės atstovais. Jis įvyko rugpjūtį.

Turiu pasakyti, kad ši kelionė ir šis "Subjective Atlas" etapas man labai įdomūs tuo, kad iki šiol nesame tokiu būdu dirbę su vietos bendruomene. Dažniausiai mūsų atlasus rengia patyrę dizaineriai, architektai, dailininkai – tie, kurie įpratę savo mintis reikšti vizualine kalba.

Redakcijos archyvo nuotr.

– Negi menininkų Garliavos apylinkėse neradote?

– Tarp dirbtuvių dalyvių yra tapytojų mėgėjų, buvo prisijungęs vestuvių fotografas, girdėjau apie vietos rašytojus, bet profesionalių dizainerių ar architektų neturime. Taigi iššūkis man buvo naujas ir įdomus. Kaip konceptualizuoti kasdienybę, neturint tam įprastų priemonių?

Bendruomenės pas jus nedidelės, tad iš esmės visi vieni kitus pažįsta, ir tie, kurie noriai dalyvauja visur, sutiko ir su šia avantiūra.

– Kaip sekėsi užmegzti draugišką ir kartu darbinį kontaktą su Juragių, Karkazų, Ilgakiemio gyventojais?

– Suburti dalyvius man padėjo vietos entuziastai. Bendruomenės pas jus nedidelės, tad iš esmės visi vieni kitus pažįsta, ir tie, kurie noriai dalyvauja visur, sutiko ir su šia avantiūra. Pradėjau nuo didžiojo mūsų projekto pristatymo. Tuomet diskutavome, atsakinėjau į klausimus. Padėjau žmonėms sužadinti prisiminimus, su kiekvienu kalbėjausi asmeniškai, padėjau jiems atmintyje identifikuoti tai, kas gali būti perteikta žemėlapyje. Tuomet šios istorijos dirbtuvių metu įgavo vizualų kūną ir tapo atlaso dalimi.

– Tai apie ką gi bus subjektyvusis Garliavos apylinkių atlasas?

– Apie paprastus dalykus, kurie rūpi čia gyvenantiems žmonėms. Tai per tris savaites iš vietinių gyventojų pasakojimų, istorijų, prisiminimų, emocijų, daiktų iškristalizuota medžiaga, ypatingiausi akcentai. Atlase yra visko: naujai atgimstančių senų poetų eilių, siūlų ričių, infografikų, vaizdų, nuotraukų, žemėlapių, įvairių kitų detalių, iš mažų smulkmenų sukursiančių bendrą Garliavos apylinkių vaizdą. Kai kurie vietos gyventojams gerai pažįstami dalykai atlase atgimė naujai – tai galėsite pamatyti parodoje, kurią rengia patys gyventojai.

– Kaip manote, ką apie save sužinojo šiame projekte dalyvaujantys bendruomenės nariai?

– Manau, pradžioje jie netikėjo, kad gali būti įdomūs žmonėms iš išorės. Dalyviams projekto idėja pasirodė gana meniška ir abstrakti, tai, su kuo jie kasdienybėje nesusiduria. Bet buvau labai pamalonintas šiltos reakcijos, kurios sulaukiau pristatydamas atlaso eskizą. Žmonės buvo sujaudinti. Jie stebėjosi, kaip jų gyvenimo detalės, asmeniniai prisiminimai tampa leidinio dalimi. "Patys nežinojom, kad Juragiai tokie gražūs", – net tokią mintį išgirdau. Jie suartėjo ir tarpusavyje, ir su turiniu, prie kurio rengimo prisideda.