Spalio 4 dieną, 19 val. Kauno kino centre „Romuva“ bus atidarytas Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamas videomeno ir dokumentinių filmų peržiūrų bei diskusijų ciklas „Mokumentai“.

Jau trečius metus iš eilės vyksiantis renginių ciklas kvies žiūrovus kartu užčiuopti dokumentikos esmę, atrasti skirtį tarp istorijos ir fikcijos bei pamėginti nubrėžti liniją tarp dokumentikos ir meno kūrinio. Iki lapkričio 16 dienos truksiančio ciklo „Mokumentai“ metu bus galima išvysti šešis atminties ir istorijos įamžinimo klausimus nagrinėjančius bei kritikuojančius filmus, kuriuos pristatys ir juos permąstyti pakvies Lietuvos ir užsienio filosofai, edukatoriai, sociologai, menininkai ir kuratoriai.

Apie ką tyli memorialiniai paminklai?

Spalio mėnesį žiūrovų laukia dvi emociškai paveikios dokumentikos apie kolonizacijos, rasizmo, antisemitizmo ir karo žiaurumus.

„Neatsitiktinai analizuosime smurto ir kolektyvinės atminties ryšius, ir ar tikrai istorija viską nori prisiminti? Gal tam ir reikalingi paminklai, kad visiems žmonėms primintų apie skaudžią praeitį, kad ji nesikartotų?“ – apie spalio mėnesio programą dalinosi ciklo sudarytoja Agnė Bagdžiūnaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad abu filmai yra tarsi paminklai, kurie nori priminti apie mažai mokyklose dėstomus istorijos momentus ir žmonių kolektyvinės atsakomybės problematiką.

Organizatorių nuotr.

Spalio 4 dieną 19 val. Kauno kino centre „Romuva“ ciklo programą atidarys Jugoslavijoje gimusios vizualaus meno kūrėjos Jelenos Jurešos filmas-esė „Aphasia“ (2019) (liet. „Afazija“). Pasitelkdama fotografijos, vaizdo ir teksto priemones, J. Jureša savo darbuose nagrinėja kultūrinės tapatybės, atminties politikos ir užmaršties problematiką.

Ilgametražis kūrėjos filmas „Aphasia“ – tai nejaukus smurto vaizdavimo ir tuo pačiu vaizdų smurto tyrimas. Trijuose filmo dalyse analizuojama galios pozicijų, rasizmo, neteisingumo ir smurto gija – nuo Belgijos kolonializmo, Austrijos antisemitizmo iki žiaurumų Bosnijoje Jugoslavijos karo metu.

Spalio 19 dieną ciklo „Mokumentai“ programa persikels į KMN. 19 val. bus rodomas menininko Sveno Augustijneno filmas „Spectres“ (2011) (liet. „Spektrai“). S. Augustijnenas nuolat meta iššūkį dokumentinio filmo žanrui ir taip pateikia platesnį žvilgsnį į pasakojimo prigimtį. Šį kartą, skambant J. S. Bacho „Šventojo Jono pasijai“, kūrėjas žiūrovus panardins į vieną tamsiausių Belgijos Kongo dekolonizacijos dienų, kai buvo nužudytas nepriklausomo Kongo ministras pirmininkas Patrice Lulumba.

Pasakojimo ir pasakotojo skirties paieškos

„Lapkričio mėnesį „Mokumentai“ daugiau dėmesio skirs viešosios erdvės naudojimui, paveldo klausimams ir atminties politikai. Daug kalbėsimės apie istorinius paminklus ir muziejų politiką. Pamatysime, kaip menininkai patys konstruoja naratyvus apie vieną ar kitą viešąjį paminklą ir kartais matysime, kad viešasis objektas gali įgyti labai intymią ir vertę“ – teigė A. Bagdžiūnaitė.

Lapkričio 2 dieną, 19 val. KMN bus rodomas Deimanto Narkevičiaus filmas „Galva“ (2007) – juosta apie didžiausios pasaulyje galvos (portreto) paminklo kūrimo procesą. Filmas sumontuotas iš 60 ir 70-ųjų video ir foto medžiagos, kurioje vaizduojamas paminklo Karlui Marksui (skulptorius Levas Jefimovičius Kerbelis) atsiradimas.

Tą patį vakarą žiūrovai išvys ir kitos lietuvių videomenininkės Kristinos Inčiūraitės eksperimentinį dokumentinį filmą „Susitikimas“ (2012) bei slovėnų menininkės Jasminos Cibic filmą „Tear Down and Rebuild“ (2015) (liet. „Sugriauk ir perstatyk“). J. Cibic šį filmą sukūrė iš įvairių politinių kalbų, debatų ir pareiškimų citatų apie architektūros, meno ir paminklų politiką.

Ciklą „Mokumentai“ lapkričio 16 dieną uždarys Rumunijos menininkų Irinos Botea Bucan ir Nicu Ilfoveanu filmas „Film Postale“ (2013). Juostoje, nufilmuotoje Rumunijos menui ir istorijai svarbių istorinių asmenų memorialiniuose namuose, bandoma nupiešti tris muziejų prižiūrėtojų kuriamus portretus. Žiūrovai bus kviečiami permąstyti, kaip iš tiesų yra konstruojami pasakojimai, kuriuos visuomenė dažnai priima kaip fundamentalią tiesą.