Įsimintiniausia 2019 metų Kauno kultūros iniciatyva tapo projektas „PUOTA: audio kultūra“. Antrus metus Kauno menininkų namų organizuoti rinkimai suteikė galimybę kauniečiams ir kitų miestų gyventojams, sekantiems miesto kultūros pulsą, patiems siūlyti ir išrinkti jiems aktualiausią Kauno kultūros lauko vyksmą. Laimėtojui atiteko vienkartinė stipendija, kurios dydis – 800 eurų.

„Kaunas 2022“ programos „Kauno Iššūkis“ dalyvių projektas „PUOTA: audio kultūra“ prasidėjo kaip garso instaliacijų viešajame transporte projektas. Kauno autobusuose skambėjo miestiečių kuriama poezija, o traukinio, vykstančio iš Vilniaus į Kauną, vagone – keturios istorijos apie miestą. Projektas vyko festivalio PUOTA rėmuose ir kvietė kauniečius bei miesto svečius ne tik švęsti kultūrą viešajame transporte, bet ir prisidėti prie garsinio turinio kūrimo bei dalyvauti kultūriniuose renginiuose neįprastose erdvėse.

„Labai džiaugiamės, sulaukę didžiulio miestiečių įsitraukimo ir palaikymo. Tai įrodo, kad jaunimas turi svarią įtaką ir galią formuoti Kauno kultūros veidą. Suvokimas, jog PUOTA yra reikšminga ne tik iniciatoriams, bet ir Kauno kultūriniame kontekste, įkvepia toliau kurti miestui ir suteikia mūsų atliktam darbui prasmę. Šis titulas yra didžiausias įvertinimas, kokio tik galėjome tikėtis. Be galo gera, kad PUOTA paliko pėdsakus kauniečių gyvenimuose, nuoširdžiai tikime, jog tai yra tik švelnus bundančio miesto pasispardymas ir esame dėkingi, kad galime jį budinti“, – sakė viena iš projekto organizatorių Jorė Gritėnaitė.

Šįmet Įsimintiniausios Kauno miesto ir rajono iniciatyvos rinkimai vyko trimis etapais. Nominacijas galėjo teikti tiek publika, tiek kultūros lauko profesionalai. Atrenkant nominantus buvo atsižvelgta į iniciatyvų poveikį įvairioms gyventojų grupėms ir bendruomenėms. Viešam balsavimui buvo pateikta iš viso 21 nominacija, iš kurių galutiniame balsavimo etape atsidūrė daugiausia balsų surinkęs šešetukas. Paskutiniame etape, taip pat viešu balsavimu, buvo išrinktas nugalėtojas.

„Antrieji rinkimų metai atskleidė įdomią dinamiką – įsimintiniausiųjų šešetuke atsidūrė ne tik kylančios iniciatyvos, bet ir ne vienerius metus formuojančios Kauno kultūros veidą. Tad galima pasidžiaugti, kad miestui ir jo bendruomenėms yra svarbi įvairovė, o poveikį gali daryti idėjos, kilusios jaunose bei ryžtingose galvose“, – sakė Kauno menininkų namų vadovė Rūta Stepanovaitė.

Šįmet Kauno menininkų namai taip pat kvietė dalyvauti Įsimintiniausio 2019 metų Kauno miesto menininko rinkimuose, kuriuos laimėjo režisierius Gildas Aleksa. Abiejų rinkimų kontekste tradiciškai vyko diskusijos, leidžiančios kritiškai apžvelgti ir įvertinti praėjusius metus, supažindinant visuomenę su įvairių menininkų veikla bei kultūros procesais. Pirmoji diskusija, „Ekologinės meno praktikos ir jų atpažinimo problema Kauno šiuolaikiniame mene“, vyko sausio 23 d. Kauno menininkų namuose. Joje dalyvavo architektė Aistė Ambrazevičiūtė bei performansų menininkė Daina Pupkevičiūtė, diskusiją moderavo menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.

Antroji diskusija, lydėjusi Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimus, įvyko vasario 4 d. Jos tema: „Menininko finansavimo šaltinis – žmonės: mecenatystė ir sutelktinis finansavimas“. Diskusijoje dalyvavo kultūros vadybininkė ir menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė bei LRT „Klasika“ radijo programos vadovas Julijus Grickevičius. Diskusiją moderavo kultūros vadybininkė Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė.

Pernai metais Įsimintiniausia 2018 m. Kauno kultūros iniciatyva buvo išrinkta Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinio „Žaisloteka“.