METŲ KŪRINIO RINKIMUOSE – ŽAISMINGOS PORELĖS TRIUMFAS

Geriausio metų kūrinio parodoje šiemet triumfavo Evaldas Pauza, kurio darbui "Su meile II" neliko abejingi nei parodos lankytojai, nei komisija.

Pagerbtas ne vienas

Komisija išskyrė ir Žydrūno Šlajaus (kūrinys "Vanagas"), Viliaus Ksavero Slavinsko ("Visuma I, II"), Danieliaus Sodeikos ("Mirties šauklio taurė") darbus.

Atskirų įvertinimų sulaukė ir parodoje savo kūrinius pristatę Miglė Kosinskaitė, Sigitas Straigis, Romanas Averincevas, Mindaugas Pridotkas, Irmantas Kazlauskas, Sigutė Bronickienė, Birutė Sarapinienė, Jolanta Galdikaitė, Valerija Medelinskienė, Gintarė Jarašienė, Sigita Grabliauskaitė ir kt.

Šioje tradicinėje kasmet rengiamoje demokratiškoje parodoje dalyvauti gali visi norintys profesionalūs – turintys atitinkamą išsilavinimą – kūrėjai. Gausioje autorių ir kūrinių ekspozicijoje kiekvienas lankytojas galėjo rasti savo meno kūrinį ir balsuoti už jį.

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje veikiančią parodą aplankyti ir su laureatų darbais susipažinti galima iki kovo 1 d. Vasario 19, 21 d. 15 val. rengiamos edukacinės programos, kurių metu padedant tapytojai, edukatorei Eglei Velaniškytei lankytojai nagrinės plastikos kalbą, formos sprendimus, parodos autorių kūrybos pokyčius.

Žaidimas simboliais

Parodoje išsiskyrusi skulptūrinė E.Pauzos kompozicija "Su meile II" puikiai reprezentuoja žinomą menininką. Geriausių lankytojų ir komisijos įvertinimų sulaukęs kūrinys "Su meile" – tai žaisminga aliuzija į vieną tarpukario legendų – 1934-aisiais kilusią žąsų krizę.

1933 m. naciams atėjus į valdžią, Vokietijoje kilo įtampa prie Lietuvos jau prijungtame Klaipėdos krašte. Dėl šios ir kitų priežasčių, Berlynui paskelbus embargą lietuviškoms prekėms, Lietuvos paukštininkystę ištiko suirutė: ūmai radosi šimtai tūkstančių žąsų, kurių niekas nebepirko.

Vyriausybės rastas sprendimas išgelbėjo situaciją. Visiems valstybės tarnautojams, priklausomai nuo jų kategorijos, kitiems darbuotojams ir pensininkams – priklausomai nuo jų pajamų, nurodyta įsigyti tam tikrą kiekį skirtingos vertės žąsų. Pasakota, kad garsusis operos solistas Kipras Petrauskas algą gavęs žąsų būriu, keiksnodamas situaciją gynė savąjį pulką per pačią Laisvės alėją.

Visuotinės žąsų manijos aukos ir E.Pauzos kompozicijos herojai: inteligentiškos išvaizdos vyrukas ir jo koketė dama – abu nešini savomis žąsimis.

Išskirtinis bruožas

Į savo personažus E.Pauza pažvelgė kiek ironiškai, berniokiškai ir pozityviai. Kaip sako pats autorius, jo kūrinių idėjos gimsta socialinėje aplinkoje, o išraiškos forma – žaislų parduotuvėje.

Tuo menininkas išsiskiria Lietuvos moderniosios skulptūros kontekste, kuriame gausiai skleidžiasi abstrakti, asociatyvi kalba. E.Pauza siekia konceptualaus turinio, tačiau jį talpina realistinėje skulptūros formoje. Anot menotyrininkų, autorius ieško pusiausvyros tarp klasikinės skulptūros vertybių (tradicinių patvarių medžiagų, formos išraiškingumo ir išbaigtumo) ir sąvokų, būdingų šiuolaikiniam meniniam mąstymui (fikcijų kūrimo, paradoksalių situacijų, ironijos).

"E.Pauzos kuriami figūratyvai liudija autoriaus meistriškumą ir dėmesį kiekvienai detalei, tačiau realistinio vaizdavimo pasirinkimas nėra formalus ar savitikslis. Būtent tikroviškumas E.Pauzos kūryboje padeda skleistis autoriaus intencijoms ir žaismingoms, kiek sarkastiškoms mintims", – menininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Kotryna Džilavjan.