Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda kviečia perkrauti žmogaus sistemas, geografiškai ir kultūriškai tolimų šalių menininkų kūriniuose ieškoti sąsajų ar unikalumo.

Chiune’ės Sugiharos žygdarbio įkvėpti Kauno ir Japonijos kultūrų ryšiai įgauna vis daugiau spalvų – abipusis pažinimas auga jau ne tik istorinių ryšių, praeities nagrinėjimo dimensijoje, bet ir per meno projektus. Nors šis procesas ir lėtas, Kaune Tekančios Saulės šalies muziką, dailę pristatančių parodų – vos viena kita per metus, tačiau kiekviena jų – tarsi nauja detalė tiesiant tiltus. Kiekvienas grupinis projektas – naujos asmeninės pažintys, turinčios potencialo virsti personalinėmis parodomis.

Akstinu intensyvinti ryšius galėtų tapti ir Kauno paveikslų galerijoje veikianti Kauno bienalės inicijuota jungtinė Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda „Restart“. Jos pavadinimas – itin daugiaprasmis. Abiejų šalių ryšių stiprinimo kontekste jis skamba tarsi imperatyvas perkrauti kultūrinį bendravimą ir bendradarbiavimą, suteikiant jam naujų impulsų, naujo intensyvumo. Kita, projekto autorių suteikta prasmė, – raginimas stabdyti kasdienybės skubėjimą, suaktyvinti pirmines būsenas ir formas, atsigręžti į tai, iš kur viskas prasidėjo – parodos kūrėjai ragina per(si)krauti.

Akari Yamashita. Šokantys žmonės. / Organizatorių nuotr.

Tekstilė savaime skatina prisiliesti prie pirminių materijų ir sugrįžti į laiką, kai dar nebuvo jokių medijų ir meno apibrėžčių, permąstant visus ryšius ir požiūrius.

„Dabartis viskuo perpildyta, kupina netikrumo ir kažkas joje nuolat stringa. O jei taip yra, ar nereikėtų jos perkrauti, panašiai kaip programinės įrangos? Spustelėti „Restart“, uždaryti su klaidomis veikiančias mūsų gyvenimo programas ir atnaujinti požiūrius ir potyrius“, – klausia parodos kuratorės. Jos – menotyrininkė, tekstilės tyrinėtoja Keiko Kawashima, kurios pastangomis Japonijoje jau yra surengta ir ne viena Lietuvos tekstilės meno paroda, menotyrininkė, vizualinės kultūros tyrinėtoja dr. Odeta Žukauskienė ir žinoma tekstilininkė, dėstytoja Monika Žaltė.

Tekstilininkai vis dažniau naudoja įvairias technikas ir medžiagas, atranda ryšį su skulptūra, medijomis, instaliacijomis. Tai itin būdinga menininkams iš Japonijos, kuriems ieškoti naujų priemonių, plėsti šios meno šakos erdves netrukdo akademinėje aplinkoje akcentuojamos ir studijuojamos tekstilės tradicijos.

Yoriko Murayama. Žinduolių audinys – slėpti, paslėpti. / Išvaizdos audinys – slėptis. / Organizatorių nuotr.

Parodoje tekstilę siūloma tyrinėti kaip mediją. Kauno paveikslų galerijoje pristatomuose kūriniuose ji atsiskleidžia kaip visa apimanti operacinė sistema, kuri valdo visas gyvenimo programas. Kartu primenant, kad audimas yra viena seniausių technologijų, kuriai būdingas rituališkas kartojimas ir kartojimosi judesys. Tai pirminė rašto medija, gyvavusi dar iki rašto, esanti arčiausiai žemės, kūno, daiktų, įsipynusi į gyvenamąjį gyvenimą. Ji savaime skatina prisiliesti prie pirminių materijų ir sugrįžti į laiką, kai dar nebuvo jokių medijų ir meno apibrėžčių, permąstant visus ryšius ir požiūrius.

Parodoje kuratorės subūrė keturiolikos kūrėjų grupę. Tai Machiko Agano, grupė „Baltos Kandys“ (Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Julija Vosyliūtė), Yasuko Fujino, Vita Gelūnienė, Akari Yamashita, Yoriko Murayama, Morta Jonynaitė, Lina Jonikė, Donata Jutkienė, Gerda Liudvinavičiūtė, Chihiro Murata, Laima Oržekauskienė-Ore, Gertrūda Rumzytė, Kentaro Suzuki, M. Žaltė.

Organizatorių nuotr.

Jų kūriniuose atsiskleidžia kelios temos: mūsų santykis su gamta, gimtosiomis vietomis, santykis su dvasinėmis praktikomis, aukštesne realybe ir kūno, pasislėpusio po drabužiais, jausenos. Visa tai atliepia amžinus tapatybės, atminties, tarpusavio ryšių ir kaitos klausimus, kurie paženklinti skirtingų kultūros tradicijų.

Kas? Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda „Restart“.

Kur? Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16).

Kada? Veikia iki gruodžio 3 d.