JAV IŠKEITĖ Į KAUNĄ: TAPO TRENERIU IR GAIVINA AMERIKIETIŠKĄ FUTBOLĄ

Audrius Avižienis – 39-erių metų lietuvis. Tačiau vyras augo ir mokėsi JAV, vienoje iš kiekvieno iš mūsų išsvajotų valstijų – Kalifornijoje.

Audrius prisipažįsta, kad vis dar sulaukia klausimų, kodėl, kai visi tik ir svajoja apie gyvenimą po amerikietiška Kalifornijos saule – jis viską ten metė ir atvyko gyventi į Lietuvą. Pirmą kartą vyras atvirai papasakojo, kodėl jo gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.

Audrius gimė žinomo visuomenės veikėjo, Vytauto Didžiojo Universiteto rektoriaus prof. Algirdo A. Avižienio ir mokslininkės, kalbininkės Jūratės Izokaitis šeimoje. Nuo pat vaikystės Audrių traukė tikslieji mokslai. Mokėsi gerą vardą turinčioje vidurinėje mokykloje Santa Monikoje. Čia praleisdavo penkias dienas per savaitę. O atėjus šeštadieniui kiekvieną savaitę mažą berniuką tėvai veždavo į Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą Los Angele.

„Nuo pat gimimo visur, išskyrus šeimoje ir lietuviškoje mokykloje, kalbėdavau tik angliškai. Tėvai labai norėjo, kad išmokčiau ne tik kalbą, bet ir kuo daugiau būčiau susijęs su lietuviška kultūra. Dar iki pat šiol atsimenu, kad kai kiti vaikai šeštadienio dienas leisdavo gatvėse, žaidimų aikštelėse – aš kiekvieną šeštadienį buvau tėvų nuvežamas į lietuvių mokyklą. Dabar esu jiems už tai dėkingas,“– sako A. Avižienis. 

Šalia tiksliųjų mokslų – ir amerikietiškas sportas

Dar besimokydamas mokykloje vaikinas pradėjo itin aktyviai domėtis sportu, ypač amerikietišku futbolu. Žiūrėdavo ir analizuodavo kiekvienas rungtynes. Pasibaigus varžyboms braižydavo schemas ir sau dėliodavo planą, kaip būtų galima pagerinti komandų žaidimą. Vaikino potencialą neilgai trukus pastebėjo ir profesionalūs sportininkai. Likus keliems metams iki mokyklos baigimo jis pateko į vieną geriausių šalyje bendraamžių amerikietiško futbolo komandą.

Nors sportas ir buvo viena iš gyvenimo aistrų, bet vaikinas vis dar siekė mokslininko duonos – įstojo į stipriausius pasaulyje chemijos mokslininkus ruošiantį Berkeley universitetą, fizikinės chemijos studijas.

„Šalia visų tyrimų, mokslinių darbų nenorėjau atsisakyti judėjimo, sporto aikštelėje ir prarasti fizinės formos. Tik tai nebuvo taip lengva. JAV universitetų komandos žaidžia aukščiausiose lygose. Amerikietiškas futbolas ten yra tokia pat populiari sporto šaka kaip krepšinis Lietuvoje. O universiteto, kuriame studijavau, komanda buvo viena stipriausių visoje šalyje. Atrankos kriterijai – milžiniški: svarbu buvo ne tik žaidimo technika, bet ir fizinis pasirengimas, kūno sudėjimas, ūgis. Galbūt pastarasis ir pakišo man koją, nes esu gana žemo ūgio. O stipriausia universiteto komanda į trūkstamą poziciją ruošėsi priimti tik aukštą ir stambaus sudėjimo žaidėją. Tada ir pasibaigė mano amerikietiško futbolo žaidėjo karjera. Vietoj jo savo malonumui pasirinkau ledo ritulio sportą. Jį žaidžiau laisvu metu nuo mokslų ir darbo laboratorijose,“– pasakoja vyras.

Lietuva pradėjo traukti vis labiau

Nuo pat mažens Audrius vis aplankydavo Lietuvą. O kai tėtis čia sugrįžo gyventi, vaikinas Lietuvoje praleisdavo kiekvieną vasarą.

Vyras prisipažįsta, kad prie gyvenimo Lietuvoje reikėjo adaptuotis. Netgi kelis pirmuosius šaltojo sezono mėnesius vengdavo išeiti į miestą.

„Kai atvažiuodavau, visus tuos tris mėnesius sukdavau panašų ratą aplink Lietuvos miestus, susitikdavau su draugais, giminėmis. Bet šią šalį atsimindavau kaip lankomą tik šiltuoju metų laiku. Niekada ilgesniam laikui nebuvau Lietuvoje pasilikęs, apie žiemą net nekalbu. Iš vietinių girdėdavau skundus, koks čia šaltuoju sezono metu yra blogas oras. O aš net nežinodavau, ką tai reiškia: atvykdavau į lietuvišką vasarą ir jai pasibaigus – vėl atgal į Kaliforniją. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau magistro studijas pratęsti ne Amerikoje, o Lietuvoje, Kaune. Įstojau į Eksperimentinės fizikos studijas Vytauto Didžiojo universitete,“ – vyras prisipažįsta, kad prie gyvenimo Lietuvoje reikėjo adaptuotis. Netgi kelis pirmuosius šaltojo sezono mėnesius vengdavo išeiti į miestą.

„Žinote, kai vakare norėdavau pėsčiomis nueiti pasivaikščioti į miestą, turėdavau gerai pagalvoti, ar tikrai tai daryti. Nes buvau ir apvogtas, ir ne kartą buvo pasiūlyta „gauti į kepenis“. Be abejo prie to turbūt prisidėjo ir mano amerikietiškas akcentas. Gatvėse karaliavusios vaikinų gaujos galvodavo, kad aš užsienietis ir vis norėdavo parodyti kas čia tikrieji šeimininkai,“ – po dvejų studijų metų universitete vaikinas gavo pasiūlymą studijuoti fizikinės chemijos doktorantūros studijose Los Angele. Todėl sugrįžo gyventi atgal į Kaliforniją.

„Bet turbūt likimas taip nori, kad aš vis grįžčiau prie sporto. Studijuojant gavau progą atlikti trenerio praktiką su kone stipriausia amerikietiško futbolo „Harvard-Westlake“ koledžo komanda. Manau, kad fizikinė chemija yra mokslas, kuris mane veda į priekį, tačiau sportinė patirtis su šia futbolo komanda buvo taip pat neįkainojama,“ – sako Audrius.

Atgal į Lietuvą visam laikui

Amerikoje vyras turėjo savo verslų. Jie iki šiol Audriui neša pajamų: „Kai Amerikoje pradėjo viskas kardinaliai keistis, taip pat ir politinė sistema, nusprendžiau visam laikui atvažiuoti ir apsigyventi Lietuvoje. Be to, visi tik ir kartoja, kad JAV turi tiek daug skirtingų gamtos stebuklų, o aš manau, kad Lietuvos gamta taip pat turi daug kozirių. Ir jie tikrai konkuruoja su Amerikos gamta. Todėl nuo 2017- ųjų, kai apsigyvenau Kaune, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Ten šalia būdavo vandenynas, o čia – tokios upės!“

Atradimas – amerikietiškas futbolas Kaune

„Šiemet vieną pavasario dieną Laisvės alėjoje šnekučiavomės su bičiuliu sporto temomis. Aš užsiminiau, kad pasiilgstu amerikietiško futbolo. O jis staiga garsiai sušuko klausdamas, kodėl aš neprisijungiu prie mieste esančios „Kaunas Dukes“ komandos? Žinokite, tada atsimenu, kad išpūčiau akis ir nusistebėjau. Lietuvoje, ir dar Kaune, yra amerikietiško futbolo komanda?!“, – prisimena vyras.

Jau tą pačią dieną Audrius susirado komandos kontaktus, norėdamas pasisiūlyti kaip žaidėjas. Bet išsikalbėjus su komandos nariais, jie išsidavė, kad labai ieško trenerio. Ypač su tokia patirtimi, kurią turi Audrius. Jam tai buvo didelis netikėtumas ir neilgai trukus sutiko treniruoti komandą.

A. Avižienis jau 2 mėnesius yra oficialus amerikietiško futbolo komandos „Kaunas Dukes“ treneris. Ši komanda jau žaidžia Baltijos šalių lygoje ir sparčiai siekia pergalių tarptautiniu mąstu. Iki tol „Kaunas Dukes“ treniravosi be oficialaus trenerio.

Komandoje šiuo metu žaidžia 25 žaidėjai, tačiau treneris sako, kad šis skaičius dar yra per mažas, norint pasiekti gerą rezultatą.

„Žaidėjai patiria traumas, ne visi 100 proc. ateina į treniruotes. O norint tobulėti  turi susidaryti dvi komandos po 11 žaidėjų,“ – aiškina treneris.

 Nariai apie naują trenerį: jis kaip iš giedro dangaus

Iki atėjimo į „Kaunas Dukes“ dabartiniai nariai šio sporto niekada nebuvo bandę. 30 metų dizaineris Artūras Valenta apie komandą sužinojo iš kolegos, kai užsiminė, kad išbandyti amerikietišką futbolą visada buvo jo svajonė.

„Suprantu, kad reikės dar labai daug dirbti. Nes atėjus naujam treneriui visiems padidėjo motyvacija. Ir mano paties pasikeitė požiūris – labiau telkiamas dėmesys į teoriją,“ – sako A. Valenta.

Ugniagesiu gelbėtoju ir barmenu dirbantis Tomas Čaikauskas pamatė klasės draugo pasidalintą įrašą socialiniame tinkle apie vykusias rungtynes. Jis žaidė už Vilniaus „Iron Wolves“ komandą.

„Įrašas atkreipė mano dėmesį, nes didžiąją gyvenimo dalį mėgau varžytis, kovoti, konkuruoti, nesirinkti lengviausio kelio. Šis sportas yra tai, ko man reikia. Todėl internete sužinojau, kad amerikietiško futbolo komanda yra ir Kaune. Netrukus prie jos prisijungiau,“ – sako T. Čaikauskas.

Odontologijos studentas, 22 metų Markas Mačiliūnas sako, kad anksčiau treniruotėse būdavo netvarka: „Kiekvienas žaisdavome, kaip kam šauna į galvą, todėl ir nebūdavo rezultato. Atsiradus Audriui jau turime aiškią treniruočių struktūrą. Viskas vyksta sklandžiau ir jaučiame progresą.“

Automobilių detalių sandėlininkas Karolis Matukaitis teigia, kad prie komandos prisijungė, nes patinka kontaktinis sportas. Anksčiau žaidė regbį. O dabar mato greitą progresą ir gynyboje, ir puolime.

17 metų moksleivį Tautvydą Sabaliauską amerikietiškas futbolas Kaune sudomino, nes apie jį buvo nemažai girdėjęs iš JAV gyvenančių draugų: „Tai nėra savanaudžiams skirtas sportas. Čia reikia ir fizinės ištvermės, ir greitos reakcijos, tai sportas tikriems vyrams. Linkiu kiekvienam vyrui išbandyti šį sportą“.