„Petro Vileišio veikla buvo nepaprastai plati – nuo inžinerijos ir švietimo iki lietuviškos spaudos leidybos. Jo indėlis į valstybės modernizaciją ir tautinės savimonės stiprinimą vertas pagarbos, o paminklas taps gyvu istorijos pasakojimu, įprasminančiu jo darbus Lietuvai.
Esame dėkingi dr. Pranui Kizniui už šią dovaną Kaunui ir už jo nuoseklų indėlį puoselėjant kultūrą, meną ir turtingą šalies istoriją“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tai bus antroji skulptūra, kurią kultūros mecenatas dr. P. Kiznis kartu su žinomais Ukrainos skulptoriais Olesiu Sidoruku ir Borisu Krylovu dovanoja Kaunui. Praėjusiais metais Ramybės parke įamžintas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis. Be to, 2018 m. liepos 5 d., švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, ties Kauno pilimi pastatyta „Laisvės kario“ skulptūra taip pat buvo sukurta ukrainiečių skulptorių, o prie jos sukūrimo svariai finansiškai prisidėjo dr. P. Kiznis.
Naujausias akcentas – monumentas Petrui Vileišiui. Istorinė asmenybė liejama iš bronzos, realaus dydžio. Joje kostiumu pasipuošęs P. Vileišis sėdi ant dekoruotos kėdės, laikysena perteikia rimtį ir pasitikėjimą savimi: viena koja užkelta ant kitos, rankos ramiai padėtos ant kelių bei porankio. Povyza atkartota iš nuotraukos, kuomet visuomenininkas dar buvo jaunas. Kompozicija sukurta ant postamento, papuošto apskritu ornamentu, jame įkomponuoti reljefiniai motyvai, primenantys knygų nugarėles.
Iniciatorius skulptūrai numatęs Kęstučio ir Gedimino gatvių sankryžoje esantį skverą. Tai lengvai pasiekiama, matoma ir lankoma vieta, todėl paminklas taptų istorinės atminties ženklu, gyvu miesto kultūrinio peizažo elementu, kviečiančiu miestiečius ir svečius susipažinti su Vileišio asmenybe ir nuopelnais, domėtis Lietuvos praeitimi, skatinti patriotiškumą bei visuomeniškumą.
Petras Vileišis (1851–1926) – inžinierius, leidėjas, mecenatas ir visuomenės veikėjas, palikęs gilų pėdsaką švietimo, kultūros ir infrastruktūros srityse. Savo gyvenimu ir veikla jis stiprino tautinę savimonę.
Būdamas tiltų ir geležinkelio statybos specialistas, jis vadovavo svarbiems infrastruktūros projektams Lietuvoje ir užsienyje. Spaudos draudimo metais P. Vileišis kartu su kitais lietuviais geležinkelininkais padėdavo knygnešiams gabenti draudžiamas knygas, užtikrindamas lietuviško žodžio ir idėjų sklaidą.
Nepaprastai svarbus jo indėlis švietimui – savo lėšomis jis rėmė lietuviškų mokyklų steigimą, finansavo kalbos kursus, jaunimo ugdymo iniciatyvas, tikėdamas, kad tik išsilavinusi tauta gali sukurti stiprią valstybę. Kaune ir Vilniuje steigė spaustuves, leido knygas bei pirmąjį legalų lietuvišką dienraštį. Per gyvenimą išleido apie 100 lietuviškų leidinių – nuo grožinės literatūros iki mokslo populiarinimo knygelių.
Tarpukariu P. Vileišis gyveno Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje. Dirbo Susisiekimo ministerijoje, vadovavo Inžinierių korpusui, prisidėjo prie valstybės infrastruktūros kūrimo, buvo aktyvus visuomenininkas. Už nuopelnus Lietuvai, Seimas jam paskyrė valstybinę pensiją. P. Vileišis mirė 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje. Iškilmingai palaidotas Kauno Šv. Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos rūsyje, o 1935 m. kovo 22 d. palaikai perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse Vileišių šeimos kape.
Jo asmenybė Kaune įamžinta dar esant gyvam: 1926 m. – jo vardu pavadinta gatvė. 1929 m. atidarytas Petro Vileišio tiltas per Nerį. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje, svarbiausių valstybės kūrėjų panteone, 1939 metais įrengtas paminklinis Bernardo Bučo sukurtas biustas. Nepriklausomoje Lietuvoje P. Vileišio vardu pavadinta ir Kauno mokykla, Kauno technologijos universitetas paskelbė jį garbės daktaru.
Naujausi komentarai