Kauno literatūros savaitės geografija ir choreografija | Diena.lt

KAUNO LITERATŪROS SAVAITĖS GEOGRAFIJA IR CHOREOGRAFIJA

  • 1

Kai pasaulis nuogąstauja dėl dirbtinio intelekto (ne)galimybių, flirtuoja su pokalbių roboto programa „ChatGPT“, žvelgiantys giliau šviesią ateitį prognozuoja originalaus žodžio meistrams ir meistrėms. Netrukus vyksianti jau trečioji Kauno literatūros savaitė kvies susipažinti su autentiška kūryba, kurs gyvų pokalbių, keliaujančių iš sielos gelmių, atmosferą.

Kelionė į sielos gelmes

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kontekstuose atsiradęs, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto organizuojamas festivalis šiemet truks penkias dienas – gegužės 10–14 d.

Kasmečiame tarptautiniame rašytojų ir knygų festivalyje Lietuvoje ir pasaulyje pripažinti autoriai ir pirmuosius žingsnius į sceną žengiantys jaunieji kūrėjai, muzikos ir žodžio dermės, naujų senų skaitymo ir susibūrimų judesių kūrimas Kaune – visa programa skirta nesuklastoto žodžio triumfui ir (įsi)klausymams į save ir kitą.

„Šių metų Kauno literatūros savaitės svečių knygos, be abejo, skirtingos, tačiau, man regis, yra vienas bendras aspektas – jos atsigręžia į psichologiją, tiria individo sielos gelmes“, –  sako festivalio iniciatorius ir meno vadovas Laurynas Katkus.

Anot jo, herojų istorijos rodo, kad įmanoma išlaikyti tvirtybę net atšiauriausioje aplinkoje, kad asmeniniai trūkumai ir negalios, kad ir kaip į jas žvelgtų vadinamoji normali visuomenė, gali virsti talentu, nesavanaudiška meile ir džiugiu bendrumu. „Manau, kad šiuolaikiniame neramiame pasaulyje tai labai aktuali tema,“ – įsitikinęs L. Katkus.

Sugrįžimai ir pažintys

Šių metų renginį atidarys į gimtąjį Kauną su ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“ grįžtanti Danutė Kalinauskaitė. Debiutinis novelės meistrės, pelnytai vadinamos prozos juvelyre, romanas – tai pasakojimas apie kelis šimtmečius apimančią giminės istoriją, kurios didžioji dalis rutuliojasi Kaune.

Pažintį su moderniaisiais klasikais pratęs pasimatymas su pirmą kartą į Lietuvą atvykstančiu italų rašytoju Paolo Giordano. Šalies publikai tai ilgai lauktas susitikimas – į lietuvių kalbą yra išversti trys jo romanai: pasaulinis bestseleris „Pirminių skaičių vienatvė“, „Žmogaus kūnas“ ir „Užgrobti dangų” (leidykla „Alma littera“).

Iš Šiaurės Italijos kilęs rašytojas į literatūrą pasuko iš tiksliųjų mokslų – rengėsi tapti fiziku. Jis – jauniausias prestižinę premiją „Strega“ gavęs italų rašytojas. Žinomas kaip vienas aktyviausiai Ukrainą palaikančių Italijos intelektualų, Giordano bendradarbiauja su didžiausiu šalies dienraščiu „Corriere della Serra“.

„Džiaugiamės, kad jaunam mūsų festivaliui pavyksta įgyvendinti pirminį sumanymą – atsivežti žinomų autorių iš įvairių Europos šalių netgi tuomet, kai daugelis panašių renginių organizatorių pastebi, jog ypač vakariečių pasikviesti vis sunkiau – tiek dėl per pandemiją pasikeitusių įpročių, tiek dėl su karu Ukrainoje susijusių baimių“, – festivalio geografiją pristato jo vadovė Rūta Eidukevičienė.

Dėmesys regiono kūrėjams

Kaip ir kasmet, ypatingą dėmesį Kauno literatūros savaitė skirs Vidurio ir Rytų Europos literatūrai. Ją šiemet reprezentuos du autoriai iš Čekijos – Jaroslavo Hašeko ir Milano Kunderos tautiečiai, saviti ir žinomi Europoje rašytojai Bianca Bellova, šaknų Didžiojoje Britanijoje ir Balkanuose turinti šešių romanų autorė, ir Vratislavas Kadlecas.

Svečių knygos, be abejo, skirtingos, tačiau, man regis, yra vienas bendras aspektas – jos atsigręžia į psichologiją.

 

Su B. Bellovos kūryba Lietuvos skaitytojai turėjo progą susipažinti skaitydami jos romaną „Ežeras“, įvertinta apdovanojimu „Magnesia litera“ ir ES literatūros premija. Į 23 kalbas išverstas romanas –  magiška parabolė apie mūsų regioną slegiančią praeities naštą, gamtos alinimą ir apie bręstančio žmogaus dvasios tvirtybę.

Čekų prozininkas V. Kadlecas rašo suaugusiesiems ir vaikams. Baigęs Jozefo Skvoreckio literatūros akademiją, jis dirbo vertėju, leidėju, mėgėjų teatro vadovu. Siurealistinių apsakymų knyga „Miško riba“ pasirodė 2019-aisiais ir buvo ypač palankiai sutikta kritikų. Kauno festivalio svečiai pirmieji susipažins su lietuviškais V. Kadleco apsakymų vertimais.

Nepamiršti ir kaimynai – Kaune svečiuosis ir savo naujausią romaną „Mane vadina Kalendorium“ pristatys latvių rašytojas Andris Kalnozolas. Aktorius, dramaturgas ir rašytojas išgarsėjo jau pirmuoju savo romanu „Mane vadina Kalendoriumi“ – kūrinys yra inscenizuojamas teatruose ir ekranizuojamas. Knyga išversta ir į lietuvių kalbas (vertėjas Laimantas Jonušys).

Latvių literatūros kritikai šiandien lygina šią knygą su amerikiečių rašytojo Winstono Groomo romanu „Forestas Gampas“. Pats kilęs iš Latvijos provincijos, A. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Autorius sako, kad šioje knygoje apie mažo miestelio keistuolį jis, be kita ko, norėjęs paneigti nuostatą, kad „humoras yra kažkas neatsakingo“.

Pokalbiai apie nuotykius

Sekmadienis, paskutinė festivalio diena, pirmą kartą bus skirta nuotykinei literatūrai, trileriams ir detektyvams. Apie anglosaksišką tradiciją ir lietuviškus aštriuosius siužetus kalbėsis rašytojai Bernardas Gailius ir iš Kanados atvykstantis Antanas Šileika – angliškai rašantis lietuvių kilmės prozininkas iš Kanados.

Istoriką, publicistą, knygų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ autorių B. Gailių festivalyje galima pristatyti kaip grožinės literatūros debiutantą. Jo naujoji knyga „Kraujo kvapas“ – įtraukiantis romanas apie partizanų kovą, kuriame netrūksta intrigos ir detektyvo elementų.

Skandinaviško detektyvo žanrui atstovaus iš šiauriausiai nutolusio Europos miesto atvykstanti suomių rašytoja Kati Hiekkapelto. Į lietuvių kalbą išversti trys jos romanai: „Klajūnai“, „Bejėgiai“ ir „Kolibris“. Žavinga menininkė, valdanti ne tik žodį, bet ir muzikos garsus (saloje gyvenanti K. Hiekkapelto groja pankroko grupėje) yra viena labiausiai pripažintų detektyvinių romanų autorių iš Suomijos. Ji – kriminalistės Anos Feketės personažo, lietuviams pažįstamo iš romanų „Kolibris“, „Bejėgiai“ ir „Klajūnai“, autorė. Rašytojos detektyvai traukia skaitytojus ne tik puikiai atskleista šiaurietiška atmosfera, bet ir aktualiomis socialinėmis temomis.

Ypač svarbūs jau tradicija tampantys festivalio renginiai: knygių susibūrimo ir gatvės prekybos knygomis Kaune tradiciją gaivinanti „Knygų laisvė“, jaunųjų autorių kūrybai skirtas vakaras „Nauji vėjai + atviras mikrafas“, „Puspiečiai offline“, kur šįkart pokalbius prie knygos kultūros bare „Godo“ lydės ir specialus čekiškas meniu, ir „Naktinė kavinė“. Pastaroji lankytojus vėl stebins netikėtomis žodžio ir muzikos jungtimis – šeštadienio vakarą scenoje pasirodys reperiai MC Jabber (Didžioji Britanija / Vokietija), grupė „Beeta“ ir į išskirtinį akustinį koncertą-meditaciją apie perkaitusį pasaulį pakviesiantys roko muzikantai „Sinstation“ (Mykolas Katkus, Mantas Zigmantas, Ieva Marija Baranauskaitė ir Šaras Kvaraciejus).

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

GERAS

Kas paveikslo autorius Gal parduodamas

SUSIJUSIOS NAUJIENOS