KAUNO MUZIKINIAME TEATRE – PREMJERA APIE MUZIKOS LEGENDĄ, KURIĄ PRAŽUDĖ GENIALUMAS

Spalio 6 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras pakvietė į antrąją sezono premjerą – austrų menininkų dramaturgo ir eilių autoriaus Michael Kunze ir kompozitoriaus Sylvester Levay miuziklą „Mozart!“. 

Šių autorių sukurta imperatorienės Sisi istorija miuzikle „Elisabeth“ jau užkariavo gausios žiūrovų auditorijos širdis, tad vaiko vunderkindo gyvenimas, papasakotas fantastiškai derančia roko ir rokoko muzikine partitūra, tikėtina, turėtų sulaukti tokios pat sėkmės. Miuziklą stato režisierė Viktorija Streiča, muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Artūras Šimonis, kerinčius barokinius kostiumus ir grimą kuria Juozas Statkevičius, o šokius ir scenos judesį – Dainius Bervingis. Jiems talkina nemenka kūrėjų-statytojų komanda, spektaklyje dalyvauja didžiulis solistų būrys, choro, baleto artistai, teatro orkestrą roko spalvomis papildo ritmo grupė. Volfgango Mocarto vaidmenį kuria du teatro artistai Martynas Beinaris ir Vygantas Bemovas.  

Miuziklu „Mozart!“ austrų kūrėjai pristato turtingos Austrijos istorijos įžymybę, muzikos pasaulio genijų Volfgangą Amadėjų Mocartą (Wolfgang Amadeus Mozart, 1756 – 1791). Jis – vienas žymiausių visų laikų kompozitorių, žavėjęs savo meistriškomis melodijomis ir liūdnai garsėjęs ekstravagantišku gyvenimo būdu, beje, primenančiu daugelio šiuolaikinių popžvaigždžių elgesį, po stulbinančios ir karštligiškai greitos karjeros miręs ankstyva mirtimi, būdamas vos 35-erių metų. „Mozart!“ siužeto idėja atskleidžia pagrindinio veikėjo prieštarą jį supančiam pasauliui. Nors istorija rutuliojasi XVIII a., šiuolaikiniai žiūrovai akimirksniu atpažins problemas, kurias gvildena pagrindinis veikėjas, ir atras nemažai sąsajų su savo gyvenimo patirtimi. Mocartas susiduria su neišvengiamu likimu ir asmenybės brendimo drama, todėl jo istorija yra jaudinanti ir nesenstanti.

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Režisierė Viktorija Streiča, pasakodama apie miuziklo pastatymo impresijas, Mocarto asmenybės išskirtinumą ir ankstyvą jo sudegimą ant kūrybos laužo, atviravo: „Mocarto liepsna – viena ryškiausių pasaulio kultūros istorijoje, tačiau joje jis labai greitai sudegė pats. Deja, į klausimą, ar jis galėjo degti saikingiau ir ilgiau, mes nebeatsakysime. Mocartas buvo ne tik nepaprastai talentingas muzikantas. Kai suvoki, kad per naktį be redagavimų ir taisymų parašoma simfonija, o kitą dieną ji atmintinai atliekama, supranti, koks įspūdingas Mocarto intelektas. Atsižvelgiant į jo gebėjimus analizuoti, sintetinti, įsiminti, daryti išvadas, spręsti labai sunkius muzikinius galvosūkius ir įtemptai dirbti ilgą laiką, Mocartas galėjo būti genialus bet kurioje srityje. Tačiau nepaisant aukšto intelekto, kasdieniniame gyvenime Mocartas liko vaikas iki pat mirties. Jis buvo nepraktiškas, išlaidus, naivus ir švenčiantis gyvenimą. Mūsų spektaklis – susitikimas ne su idealizuotu klasikiniu kompozitoriumi, kurio biustas stovi ant fortepijono muzikos mokykloje, o su išskirtine, vitališka, žaižaruojančia asmenybe.“

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Muzikinis vadovas ir dirigentas J. Janulevičius priminė, kad abu tų pačių autorių Kaune pastatyti miuziklai – „Elisabeth“ ir „Mozart!“ – remiasi istorinėmis asmenybėmis ir biografiniais faktais, juose tvirtai laikomasi istorinių tiesų. „Sukurti ir pastatyti miuziklus, pasakojančius apie žinomumo istorijos eigoje neprarandančių žvaigždžių – imperatorienės Sisi ir genialiojo Mocarto gyvenimus – yra sudėtingas uždavinys ir iššūkis! Pradžioje kompozitoriui, libretistui, kūrinio autoriams, po to mums, statytojams ištraukti tas spalvas, tuos potėpius, kurie aprašomi tekste, skamba muzikoje, o dar ir nutapyti savitai, remiantis mūsų kolektyvu, solistais, scenos galimybėmis. Pasižiūrėję kitų teatrų pastatymus, matysime, kad tai ta pati muzika, harmonija, bet spektaklis „Mozart!“ – visai kitas. Kompozitoriaus S. Levay „Mozart!“ yra šiuolaikinis miuziklas, čia skamba daug roko muzikos. Yra ir apie dešimt Mocarto citatų, kiekviena trunka po dvi–tris sekundes, tad jos – tik maža vyšnaitė ant torto. Tačiau S. Levay sugebėjo į roką įlieti Mocarto stilistikos, ir tų skirtingų spalvų susiliejimą galima girdėti: skambesio prasme, tai „rokas rokoko stiliumi“. Kaip tai skambės? Ateikite ir išgirsite atsakymą.“

Scenografas Artūras Šimonis apie kūrybos procesą pasakojo:

„Daug skaičiau apie Mocartą, jo biografijos faktus, bet labiausiai jaučiau garsaus M. Formano filmo „Amadėjus“ įtaką, tas filmas suteikė aiškesnę impresiją. Nepasakyčiau, kad spektaklyje matysime muziejinį Baroką ar Rokoką. Sau įsivardinau, kad žaidžiu Baroką, nes žanras ir muzika artimesnė praeito amžiaus 90-tiesiems. Kūriau pagal miuziklo žanro taisykles, tad scenografija maksimaliai kintanti, dinamiška, o tam tikri elementai praplės epochai būdingą įvaizdį, aišku, padės J. Statkevičiaus kostiumai“.

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Žaismingai apie spektakliui kuriamus kostiumus ir grimą kalbėjo dailininkas Juozas Statkevičius: „Miuziklo statymo finišo tiesiojoje dar yra ką veikti, kūrybiniame procese viskas keičiasi staiga, teatras tuo ir įdomus, kad viskas labai efemeriška. Žiūrovų yra įvairiausių: tie, kurie eina dėl muzikos – išgirsti solistus, pamatyti vieną ar kitą artistą, bet aš manau, jei nenusimanai apie muziką, teatrą, neišmanai apie balsus arba nežinai pjesės, tai bent jau kostiumus pasižiūrėsi. Todėl darau visoms artistėms kuo didesnį dekoltė – gerai matysis iš teatro balkonų, žmonų atitempti vyrai turės kur akis paganyti. Miuzikle vaizduojame laikotarpį, kur dekoltė yra viso kostiumo vinis. Ar bus daug Baroko? Ar bus kostiumai šiuolaikiniai? – paslapčių neatskleisiu. Bus siuprizas, bus liuksas, bus grožis, bus šilkai, bus dekoltė. Šiais nelengvais laikais norisi, kad į teatrą atėjus užsimirštum, tave apsuptų grožis, pasaka, tu svajotum, įsivaizduotum: kažkas matuojasi kostiumą, kažkas matuojasi peruką, kažkas svajoja kaip bučiuos tą dekoltė. Teatras toks yra. Aš tokį teatrą įsivaizduoju.“

 „Mozart!“ – roko spindesys rokoko pasaulyje. Stilių sankirta, nesutaikoma praeities ir dabarties kaktomuša atspindi pagrindinio veikėjo esybės dviprasmiškumą. Mocartas jaučiasi užgniaužtas dvaro tradicijų, tačiau trokšta kūrybinės ir asmeninės laisvės, gyventi savo gyvenimą, svajoti, o tuo pačiu lėbauti, lošti kortomis, mylėti. Miuziklas „Mozart!“ siekia išlaisvinti Mocarto asmenybę iš klišių bei paviršutiniško garbinimo ir leidžia žiūrovams pamatyti, pajusti Mocartą kaip tikrą, gyvą, kvėpuojantį žmogų.

Pasaulinė miuziklo „Mozart!“ premjera įvyko „Theater an der Wien“, Vienoje, 1999 m. Spektakliai pastatyti 9 šalyse: Austrija, Belgija, Kinija, Čekija, Vokietija, Vengrija, Japonija, Pietų Korėja, Švedija, skambėjo septyniomis kalbomis: čekų, flamandų, vokiečių, vengrų, japonų, korėjiečių, švedų. Buvo parodyta daugiau nei 2 300 spektaklių, o per šį laiką miuziklą pamatė virš 2,5 milijono žiūrovų.

Michael Kunze ir Sylvester Levay miuziklo „Mozart!“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2023 m. spalio 6 d.