35 tūkst. lankytojų, 144 renginiai, britų žiniasklaidos dėmesys, – tokie beveik pusmetį Londono Dalvičo galerijoje (angl. Dulwich Picture Gallery) vykusios parodos „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ rezultatai. Pernai baigiantis rugsėjui atidaryta paroda jau baigėsi.

Anapusinis malonumas

Dalvičo paveikslų galerijoje pirmą kartą eksponuoti žymiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) darbai sukurti per jo trumpą, tačiau išskirtinai kūrybingą gyvenimo kelią, pristatyta parodą lydinti renginių programa.

1811 m. įkurta Dalvičo paveikslų galerija – pirmoji pasaulyje specialiai parodoms ir ekspozicijoms pastatyta meno galerija.

Sero Johno Soane'o novatoriškos architektūros pastate saugoma ir eksponuojama išskirtinė senųjų meistrų paveikslų kolekcija. Nepriklausoma nuolatinio finansavimo negaunanti galerija įgyvendina jos įkūrėjų tikslą kuo plačiau pristatyti meno kūrinius visuomenei, vykdant kūrybines programas įtraukti kiek galima daugiau įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių.

„Dalvičo paveikslų galerija dar labiau sustiprino savo reputaciją pristatydama menininkus, kurie buvo nežinomi už savo gimtųjų šalių ribų”, – rašė dailės mėnraštis „Burlington Magazine“.

Garsiojo simbolisto kūryba nukėlė lankytojus į kitus pasaulius, kitus laikus, kitas fantazijas, apimdamas savo mylimos Lietuvos istorijas, sugerdamas jį supančio pasaulio įtakas.

„Mistinis ir stebuklingas“, – taip parodą vadino „Evening Standard“. „The Daily Telegraph“ ekspoziciją lygino su „anapusiniu malonumu“, savaitraščio „The Observer“ autoriams ji pasirodė užburianti, o žurnalui „New Statesman“ – „žavi ir apreiškianti“.

Akcentuoti subtilumai

Visus kūrinius parodai skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kuriame saugoma didžioji jo kūrybinio palikimo dalis. Šio muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė džiaugėsi, kad ekspozicija Londone leido praturtinti M. K. Čiurlionio kūrybos kelionių žemėlapį.

Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau šią parodą pavadino Lietuvos kultūros sezonu Londone. „Lietuvos kultūros instituto, M. K. Čiurlionio muziejaus, Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastangų ir Dulwicho galerijos atvirumo pastangomis pavyko pristatyti M. K. Čiurlionio muzikinį palikimą ir įtakas intensyvioje parodą lydinčių renginių programoje ir parodai skirtose publikacijose. Šiandien M. K. Čiurlionio kūrybos temos stipriai rezonuoja dėl dėmesio gamtai ir mitologijai, kuris akivaizdus ir šiuolaikinio meno lauke", – sakė Ū. Tornau.

Ji išskyrė įspūdingą parodos kuratorės Kathleen Soriano ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus atstovų darbą atrenkant kūrinius ir sudėliojant svarbius akcentus tarptautiniame kontekste.

Kamerinė Dalvičo galerijos salių architektūra, anot Ū. Tornau, tiko M. K. Čiurlionio tapybos darbų masteliui, kūriniai eksponuoti kruopščiai parenkant sienų spalvas ir apšvietimą, išryškinant subtilų tapybos koloritą.

Galerija dar labiau sustiprino savo reputaciją pristatydama menininkus, kurie buvo nežinomi už savo gimtųjų šalių ribų.

„Ši paroda sulaukė dėmesio ne tik meno kontekste, spaudoje ar tarp diplomatų („Karalių pasakos“ reprodukcija šiuo metu kabo ES ambasadoriaus Londone kabinete), garsas apie ją nuvilnijo išties plačiai ir nekart puikius atsiliepimus teko netikėtai išgirsti iš nieko bendra su menu ar Lietuva neturinčių žmonių“, – sakė kultūros diplomatijos atstovė.

Pažinti ir suprasti

Chronologine tvarka eksponuoti parodos „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ kūriniai atskleidė lankytojams, kaip, pasitelkdamas kompozicijos ir kolorito dermę, menininkas sukūrė tarp mitologijos ir realybės laviruojančius kūrinius. M. K. Čiurlioniškas žvilgsnis šioje parodoje priartintas prie simbolizmo Europos mene, tačiau dailininkas atskleistas ir kaip abstraktaus meno pirmtakas. Nežemiški ir neretai fantastiniai menininko kūriniai tapo vidinio lietuvių tapatumo kaleidoskopu.

Neatsiejamą nuo dailės M. K. Čiurlionio muzikinį pasaulį Londono meno gerbėjams perteikė pianistai Rokas Zubovas, Petras Geniušas, Aleksandra Žvirblytė, estų smuikininkas ir kompozitorius Mihkelis Keremas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas.

Vizionieriškos šio unikalaus menininko idėjos ir jų įtaka atsiskleidė parodos kuratorės K. Soriano ir menininkės, kompozitorės Linos Lapelytės pokalbyje.

Profesionalų, ambasadorių, kultūros atašė susižavėjimą garsiojo lietuvio kūryba lydėjo ir parodos lankytojų, kurie Dalvičo paveikslų galerijoje pirmą kartą pamatė M. K Čiurlinio kūrybą, atsiliepimai: „Viena labiausiai įkvepiančių parodų, kokias esu matęs“, „Labai patiko paroda, gėda, kad niekada net nebuvau girdėjusi apie šį menininką, mane tiesiog pribloškė jo kūryba. Didis atradimas“, „Paroda buvo neįtikėtina ir reta proga pamatyti lietuvių menininką Jungtinėje Karalystėje. Paveikslai buvo stebuklingi, tarsi žvilgsnis į kitą pasaulį. Kai kurie buvo tarsi Narnija – jauteisi tarsi būtum įžengęs į patį kūrinį“.