M. ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA: TRYS DEŠIMTMEČIAI

Pačioje Kauno širdyje – Nepriklausomybės aikštėje esanti Mykolo Žilinsko dailės galerija birželio paskutinę dieną švęs savo 30-ąjį gimtadienį. Įspūdinga postmodernistinės architektūros galerija – didžiausias M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys.

Iškili asmenybė

M.Žilinskas, kurio vardas kauniečiams geriausiai žinomas dėl jo garbei pavadintos dailės galerijos, gimė 1904 m. nedideliame Smalininkų miestelyje, daugiavaikėje ūkininko šeimoje.

1922 m. jis atsikraustė į Kauną ir pradėjo mokytis Kauno "Aušros" gimnazijoje. Būdamas vos 23-ejų, jis buvo pakviestas dirbti į Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamentą. Baigęs teisės studijas, M.Žilinskas tapo Saugumo departamento spaudos skyriaus viršininku, o 1936 m. buvo paskirtas LR ministrų kabineto kanceliarijos viršininku.

Jis atliko ne tik valstybines pareigas, bet ir rašė straipsnius periodiniams leidiniams "Lietuvos aidas", "Trimitas", "Ūkininko patarėjas" bei redagavo Amerikos lietuviams skirtas "Vyriausybės žinias" ir "Kriminalistikos žinyną". Už veiklą tarpukariu M.Žilinskas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

M.Žilinskas jau tarpukariu buvo žinomas ir kaip įtakingas žmogus bei sumanus ir ryžtingas verslininkas. Jam teko užsiimti įvairiais verslais: nuo džiovintų baravykų eksporto į JAV, iki prekybos akcijomis. Praturtėjęs jis nusipirko ne tik namą Senamiestyje, bet ir dvarą Abromiškėse.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m., M.Žilinskas išvyko į Prancūziją, vėliau į Vakarų Berlyną. Berlyno Humboldtų universitete studijavo teisę ir užsiėmė įvairiomis verslo šakomis: prekyba briliantais, kvepalų ir plytų gamyba, pervežimo paslaugomis. Netrukus M.Žilinskas pradėjo dalyvauti ir įvairiuose meno aukcionuose. Gyvendamas Berlyne jis surinko gausią 1 685 dailės kūrinių kolekciją, kurią vėliau padovanojo Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.

Atsiradimo istorija

1953-iaisiais M.Žilinskas parašė laišką į Lietuvą, siūlydamas padovanoti 30 dailės darbų iš savo kolekcijos, tačiau tada nesulaukė atsakymo. Po ilgų derybų, 1971 m. paveikslai pradėjo keliauti į M.K.Čiurlionio dailės muziejų. 1979 m. M.Žilinsko lėšomis pastatyta pirmoji paveikslų galerija, tačiau augant kolekcijai ji tapo per maža.

Tuomet 1989 m. birželio 30-ąją buvo atidaryta nauja, daug didesnė, architektų Eugenijaus Miliūno, Kęstučio Kisieliaus ir Sauliaus Juškio sukurta postmodernistinės architektūros galerija.

Ekspozicijų prasme – tai viena plačiausią laikmečių spektrą apimanti galerija – nuo senovės Egipto iki šiuolaikinio meno.

Pasak M.K.Čiurlionio dailės galerijos darbuotojos Saulenės Žardalevičiūtės, ypač simboliška, kad lygiai tą dieną 1940 m. M.Žilinskas emigravo iš Lietuvos.

Po atidarymo praėjus ketveriems metams, buvo priimtas dar vienas svarbus sprendimas, skatinęs galerijos kolekcijos augimą, – 1993 m. buvo nuspręsta eksponuoti ne tik M.Žilinsko dovanotos kolekcijos kūrinius, bet ir muziejaus užsienio dailės rinkinius.

S.Žardalevičiūtės teigimu, M.Žilinsko dailės galerija yra unikali: "Tai vis dar didžiausia galerija Kaune. Labai ypatinga yra ir galerijos architektūra. O ekspozicijų prasme – tai viena plačiausią laikmečių spektrą apimanti galerija – nuo senovės Egipto iki šiuolaikinio meno."

Dovana miestiečiams

Per 30 galerijos gyvavimo metų joje vyko daug parodų, tačiau kaip svarbiausias S.Žardalevičiūtė vardija Tekstilės bienalės, vėliau išaugusios į Kauno bienalę, renginius. 2004 m. vykusi paroda "Dovana jaunystės miestui: nauji atradimai" skirta M.Žilinsko gimimo 100-mečiui. Šioje parodoje buvo pristatyti kolekcijos tyrinėjimai ir atradimai. Dar viena svarbiausių – 2003 m. vykusi žymaus Amerikos fotografo Andre Serano darbų paroda.

Galerija atsirado dėl M.Žilinsko pastangų ir užsispyrimo įgyvendinti savo tikslą. "Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis. Aš gyvenu tam, kad parodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jeigu jis labai myli Lietuvą", – yra sakęs M.Žilinskas. Jis galerijai padovanojo vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, taip pat rėmė ir skatino išeivijos veiklą, tačiau neabejotinai pats didžiausias jo indėlis – didžiulė meno kūrinių kolekcija, padovanota Kaunui.

Švęsti jubiliejų galerija kviečia birželio 30-ąją nuo 11 val. Vienas renginių – ekskursija, kurios metu bus papasakotos įdomiausios istorijos apie kiekvieną paveikslą. Edukacinėje programoje vaikai kurs savo nakties vizijas, įkvėpti parodos "Nakties vizijos" (XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M.Žilinsko kolekcijos).

Vėliau svečiai bus pakviesti pasižiūrėti dviejų dokumentinių filmų apie M.Žilinską, susipažinti su jo istorija ir asmenybe iš arčiau. O viską vainikuos VDU Muzikos akademijos absolventų ir studentų klasikinės muzikos koncertas.