Anot Lietuvos architektų rūmų, E. Miliūno (kartu su kolegomis) darbai jau tapę šiuolaikinės Lietuvos architektūros simboliais: Kauno „Žalgirio“ arena, Šiaulių arena, Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kauno sporto halės rekonstrukcija ir daugelis kitų.
„Architekto darbai išsiskiria gebėjimu suderinti erdvės monumentalumą su žmogui artima, jautria forma. Jis vengė triukšmingo modernumo, vietoje to rinkdamasis gilią prasmę ir santūrų, bet įtaigų estetinį kodą“, – rašė Lietuvos architektų rūmai.
E. Miliūnas gimė 1952 metų rugsėjo 8 dieną, architektūros studijas baigė tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute ir netrukus tapo viena svarbiausių figūrų Lietuvos architektūroje.
Kaip skelbia Lietuvos architektų sąjunga, 1975 metais baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą iki 1988 metų dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. 1992 metais Kaune įkūrė projektavimo bendrovę „E. Miliūno studija“. 1986 metais dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute, nuo 1993 metų – Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, 1995 metais dėstė ir Vytauto Didžiojo universitete.
Anot Lietuvos architektų rūmų, Kaune jo įkurtas architektūros biuras išugdė daugybę kūrėjų, o pats architektas visą gyvenimą liko ištikimas miestui, kurio urbanistinę viziją formavo beveik penkis dešimtmečius.
2012 metais E. Miliūnas apdovanotas nacionaline premija už konceptualių architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą. 1999 metais jam skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2012 metais įvertintas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu, o 2024 metais – Architektūros riterio ordinu.
Lietuvos architektų rūmai 2019 metais architektui skyrė vieną iš trijų pirmųjų Lietuvos architektų žiedų už atsidavimą architektūros menui, drąsius ieškojimus ir reikšmingus kūrybinius rezultatus.
Lietuvos architektų sąjunga išdėstė svarbiausius jo projektus, realizuotus Kaune: parduotuvė „Rėda“ (1986 metai), Kalniečių III mikrorajono prekybos ir visuomeninis centras (1988 metai), M. Žilinsko paveikslų galerija (su architektais K. Kisieliumi, S. Juškiu, skulptoriumi P. Mazūru, 1989 metai), 1941 m. Birželio sukilėlių paminklas buvusiose kapinėse prie Vytauto prospekto (su skulptoriumi R. Antiniu jaunesniuoju, 1991 metai; ir šių kapinių sutvarkymas, su architektais A. Buraičiu, S. Putviu, 1995 metai), visuomeninės paskirties pastatas „LitvaWest“ su gyvenamosiomis patalpomis (su dizaineriu V. Zabulioniu, 1994 metais), Kristaus Prisikėlimo bazilikos aikštė su prieigomis (su architektais M. Mankumi, A. Ramanausku, A. A. Sprindžiu, 1996 metais), kotryniečių vienuolynas Šilainiuose, Šventosios Dvasios bažnyčia Šilainiuose (abu su architekte D. Paulauskiene, 1989–2010 metais), parapijos namai (su architektėmis D. Paulauskiene, R. Baltrušaitiene, 2009 metai), Kauno pramogų ir sporto rūmai „Žalgirio arena“ (su architektais A. Bubliu ir kitais, 2011 metai).
Kiti projektai: Tremtinių koplyčia Rokiškyje (su skulptoriumi R. Antiniu jaunesniuoju, 1993 metai), Kultūros ir turizmo informacijos centras Nidoje (su architektu M. Mankumi, 2000 metai), Aukštabalio multifunkcinis kompleksas Šiauliuose, arba Šiaulių arena (su architektu A. Bubliu ir kitais, 2007 metai).
E.V. Miliūnas-Simas pašarvotas penktadienį Šilainių laidojimo namuose „Sielų upė“. Milikonių g. 7B, Kaune.
Atsisveikinimas – gruodžio 13 d. 10–21.30 val. ir gruodžio 14 d. 8.30–15 val.
Šv. Mišios vyks gruodžio 14 d. 8 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Išlydėjimas gruodžio 14 d. 15 val. Laidotuvės vyks Garliavos (Jonučių) kapinėse.
Naujausi komentarai