ODA MENININKŲ RANKOSE – IR MEDŽIAGA, IR ĮKVĖPIMO ŠALTINIS

Oda menininkams suteikia plačių idėjų realizavimo galimybių, tačiau odininko profesija reikalauja ne tik kūrybiškumo, amato išmanymo, kantrybės. Žvelgiant į odos miniatiūrų parodoje „Artes Corium” (liet. „Odos įgūdžiai“) pristatomus darbus, nelengva suvokti, kad sukurti tokius subtilius, estetiškus kūrinius prireikė nemažai ir fizinių jėgų.

Ypač – kaip įvardija menininkai – stiprių rankų, nes tik įgudusio, gerbiančio savo amatą menininko rankose oda atskleidžia vis kitas, išskirtines, savo savybes.

Išskirtiniai įgūdžiai

„Parodos pavadinimas – „Artes Corium“ – pabrėžia jos idėją: eksponuojamose miniatiūrose siekiama atskleisti odos medžiagos, technikų galimybes ir įvairovę, menininkų kūrybos stilių, idėjų amplitudę“, – sako parodos kuratorė, odos menininkė, Kauno kolegijos Menų akademijos dėstytoja Lolita Grabauskienė.

Jos teigimu, oda tinkama tapybai, grafikai, meniškai knygoms įrišti, trimatėms skulptūrinėms formoms kurti, interjero ar dizaino objektams, aksesuarams. Tad ji domina ne tik jaunuosius, savo kūrybinį kelią pradedančius, menininkus, bet ir ilgametę patirtį sukaupusius skirtingų vizualaus meno sričių kūrėjus. Kiekvienas iš jų meninės odos šaką praturtina naujų medžiagos galimybių atskleidimu savo kūriniuose.

Oda tinkama tapybai, grafikai, meniniams knygų įrišimams, trimačių skulptūrinių formoms kurti, interjero ar dizaino objektams, aksesuarams.

Tradicijos istorija

Odos miniatiūrų paroda skiriama Kauno meno mokyklos įkūrimo 100-mečio jubiliejui ne tik todėl, kad tai buvo pirmoji Lietuvoje dailės mokykla. Būtent Kauno meno mokykloje 1959-aisiais pradėtos realizuoti ir pirmosios šalyje odos meno studijos.

Šį istorinį faktą savo kūrinyje „Mano kelias į Pelėdas“ pažymi skulptorius Algimantas Šlapikas. Su meno mokyklos istorija glaudžiai susijęs ir kūrėjos Saulės Damaševičienės darbas „Vinjetė“, kuriame ji dalijasi smagiais prisiminimais iš studijų tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume laikotarpio.

Su vieta, kurioje Justino Vienožinskio, Lietuvių meno kūrėjų draugijos narių, mokinių dėka per vieną naktį buvo sumūryti meno mokyklos pamatai, glaudžiai susijęs odos menininkės Lolitos Grabauskienės diptikas „Užrakinti prisiminimai I – II“. Menininkė prasitaria žiūrovui, kad slapti prisiminimai it sekretai saugiai paslėpti Aukščiausioje Kauno miesto vietoje, kur juos akylai saugo išmintingosios pelėdos.

Neatsiejamą Kauno meno mokyklos simbolį – pelėdą – objekte „Pelėdinė“ įamžina menininkė Roma Sarapinaitė, o darbe „Žalias kalnas“ kūrėja perteikia impresionistišką Kauno Žaliakalnio viziją.

Liene Eltermane. Pelėdos skrydis. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Asmeninės impresijos

Nuo miesto peizažo temos nenutolsta menininkė iš Latvijos Liene Eltermane, kuri objektuose „Industrinis peizažas“, „Pelėdos skrydis“, „Žydinti pieva“, „Pelėdų kalno žaidimai“ perteikia impresijas urbanistinio gamtovaizdžio tema.

Į autentišką vidinį pasaulį žiūrovą įtraukia ir estų menininkė Žanna Žuravel tapybiškuose darbuose „Portretas – prisiminimas“, „Tylėti dviese“, o kūrėja Jūratė Armonavičiūtė triptike „Kaleidoskopas I – III“ ir objektuose „Minčių gaudyklė“, „Meilės dėžutė“ paskatina atrasti beribį interpretacijų ir atradimų lauką.

Odos menininkė Ramutė Toliušytė triptike „Užmaršties segmentai I – III“, priešingai – tyrinėdama praėjusio laiko epizodus, kuriuos kūrinyje perteikia abstrahuotais geometriniais motyvais, konstruoja siurrealistišką užmaršties erdvę.

Relita Mielė trijų dalių kompozicijoje „Kūrybos upė I – III“ tarsi kviečia įbristi į veržlius, gilius, bet skaidrius kūrybos vandenis ir atrasti jų paviršiuje savo minčių, jausmų atspindžius.

Su kūryba sietiną temą darbuose vystyti pasirinko ir odos menininkė Gražina Kuprevičienė. Kūrinyje „Pradžios I – IV“ žvilgsnį ji nukreipia į antikines skulptūras, perteikiančias aukščiausio, tobuliausio grožio etalonus, o objektų kompozicijoje „Pradžios V – X“ menininkė,  grožį atranda netobulume, nes jame skleidžiasi unikalumas.

Filosofiškas žvilgsnis

Menininkė Neringa Šiupinskienė darbuose „Iš dangaus“, „Iš žemės“, sugretindama du priešingus pasaulius, paskatina apmąstyti jų sąveiką.

Lolita Grabauskienė. Užrakinti prisiminimai. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Kūrėja Audronė Selskaitė metaforiškais objektais „Tave sekantis žvilgsnis“, „Širdis lydosi“, „Atvira širdis“ kuria vizualią istoriją apie meilės jausmą, o odos menininkė, knygrišė, knygų restauratorė Virginija Ligeikienė trijų objektų kompozicijoje „Sėklos I – III“ perteikia naratyvą apie naują pradžią.

Savo idėjas perkeldami į plastinę išraišką, kūrėjai atskleidžia odos medžiagos universalumą, atrasdami naujas technikas, išraiškingas formas, subtilius dekoro elementus, harmoningus spalvų ir atspalvių santykius.

Paroda sutelkė gausų būrį menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jos dalyviai: A.Šlapikas, G.Kuprevičienė, J.Armonavičiūtė, R.Mielė, R.Toliušytė, L.Grabauskienė, A.Selskaitė, R.Serapinaitė, Saulė Damaševičienė, V.Ligeikienė, N.Šiupinskienė, L.Eltermane (Latvija), Ž.Žuravel (Estija).

Kas? Paroda „Artes Corium”.

Kur? Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus ekspozicinėse erdvėse.

Kada? Veikia iki liepos 31 d.